Pasikalbėjimų knygelė

lt Asmenys   »   fi Henkilöitä

1 [vienas]

Asmenys

Asmenys

1 [yksi]

Henkilöitä

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
minä m--- m-n- ---- minä 0
aš ir tu m-n--ja-s--ä m--- j- s--- m-n- j- s-n- ------------ minä ja sinä 0
mes abu m- ----mm-t m- m------- m- m-l-m-a- ----------- me molemmat 0
jis h-n h-- h-n --- hän 0
jis ir ji h-- -a -än h-- j- h-- h-n j- h-n ---------- hän ja hän 0
jie abu h- m-le---t h- m------- h- m-l-m-a- ----------- he molemmat 0
vyras m-es m--- m-e- ---- mies 0
moteris n----n n----- n-i-e- ------ nainen 0
vaikas l-p-i l---- l-p-i ----- lapsi 0
šeima pe--e p---- p-r-e ----- perhe 0
mano šeima mi------r--eni m---- p------- m-n-n p-r-e-n- -------------- minun perheeni 0
Mano šeima (yra) čia. M-nun p---ee-- ---täällä. M---- p------- o- t------ M-n-n p-r-e-n- o- t-ä-l-. ------------------------- Minun perheeni on täällä. 0
Aš (esu) čia. Min- -l-n -ääll-. M--- o--- t------ M-n- o-e- t-ä-l-. ----------------- Minä olen täällä. 0
Tu (esi) čia. S--- ---t-t-ä--ä. S--- o--- t------ S-n- o-e- t-ä-l-. ----------------- Sinä olet täällä. 0
Jis (yra) čia ir ji (yra) čia. H-- o- t--llä ja-hä- o- tääl--. H-- o- t----- j- h-- o- t------ H-n o- t-ä-l- j- h-n o- t-ä-l-. ------------------------------- Hän on täällä ja hän on täällä. 0
Mes (esame) čia. M-----mm- --äll-. M- o----- t------ M- o-e-m- t-ä-l-. ----------------- Me olemme täällä. 0
Jūs (esate) čia. T--o--tt--t----ä. T- o----- t------ T- o-e-t- t-ä-l-. ----------------- Te olette täällä. 0
Jie visi (yra) čia. He --at--a--k- --ä-l-. H- o--- k----- t------ H- o-a- k-i-k- t-ä-l-. ---------------------- He ovat kaikki täällä. 0

Mokydamiesi kalbų įveikiame Alzheimerio ligą

Norintieji išlaikyti proto galią turėtų mokytis kalbų. Kalbiniai įgūdžiai gali apsaugoti nuo silpnaprotystės. Tai įrodė daugelis mokslinių tyrimų. Be to, mokinio amžius čia neturi jokios reikšmės. Svarbiausia, kad būtų reguliariai treniruojamos smegenys. Žodyno mokymasis aktyvuoja skirtingas smegenų sritis. Šios sritys valdo svarbius kognityvinius procesus. Todėl keliomis kalbomis kalbantys žmonės yra dėmesingesni. Jie taip pat lengviau sutelkia dėmesį. Tačiau tai ne vieninteliai daugiakalbystės privalumai. Daugiakalbiai žmonės priima geresnius sprendimus. Tiksliau, jie juos priima greičiau. Taip yra todėl, kad jų smegenys išmoko pasirinkti. Jos visada žino bent du terminus vienam dalykui pavadinti. Ir abu šie terminai yra tinkami. Todėl daugiakalbiai žmonės įpratę nuolat priimti sprendimus. Jų smegenys pratusios rinktis iš daugelio pasirinkimų. Tokios kalbos pratybos pagerina ne tik smegenų kalbos centrą. Daugiakalbystė yra naudingai daugeliui smegenų sričių. Kalbiniai įgūdžiai taip pat reiškia geresnę kognityvinę kontrolę. Žinoma, silpnaprotystės visiškai išvengti neįmanoma. Tačiau daugiakalbių žmonių smegenyse ši liga progresuoja lėčiau. O jų smegenys, rodos, lengviau kompensuoja ligos padarinius. Besimokančius kalbų ši liga veikia kiek silpniau. Sumišimai ir užmaršumas nėra tokie rimti. Todėl mokytis kalbų naudinga tiek jauniems, tiek vyresniems. O, be to, sulig kiekviena nauja išmokta kalba, mokytis naujų kalbų darosi lengviau. Būtent todėl visi turėtume griebtis ne vaistų, o žodyno!