Pasikalbėjimų knygelė

lt Asmenys   »   hu Személyek

1 [vienas]

Asmenys

Asmenys

1 [egy]

Személyek

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
-n é- é- -- én 0
aš ir tu én-é- te é- é- t- é- é- t- -------- én és te 0
mes abu mi-ket--n m- k----- m- k-t-e- --------- mi ketten 0
jis ő -f-r-i / f--) ő (----- / f--- ő (-é-f- / f-ú- --------------- ő (férfi / fiú) 0
jis ir ji ő----rf- -------és-ő (-ő-/--án-) ő (----- / f--- é- ő (-- / l---- ő (-é-f- / f-ú- é- ő (-ő / l-n-) -------------------------------- ő (férfi / fiú) és ő (nő / lány) 0
jie abu ők ----en ő- k----- ő- k-t-e- --------- ők ketten 0
vyras a f-rfi a f---- a f-r-i ------- a férfi 0
moteris a nő - -z -s--ony - - fe--s-g a n- / a- a------ / a f------ a n- / a- a-s-o-y / a f-l-s-g ----------------------------- a nő / az asszony / a feleség 0
vaikas a--ye-mek a g------ a g-e-m-k --------- a gyermek 0
šeima egy --a-ád e-- c----- e-y c-a-á- ---------- egy család 0
mano šeima az-é-----l-dom a- é- c------- a- é- c-a-á-o- -------------- az én családom 0
Mano šeima (yra) čia. A cs-----m --- van. A c------- i-- v--- A c-a-á-o- i-t v-n- ------------------- A családom itt van. 0
Aš (esu) čia. É- -t- v-gyo-. É- i-- v------ É- i-t v-g-o-. -------------- Én itt vagyok. 0
Tu (esi) čia. Te i-- ---y. T- i-- v---- T- i-t v-g-. ------------ Te itt vagy. 0
Jis (yra) čia ir ji (yra) čia. Ő -a---r---- -iú) i-t va---s - -- nő-/--á--) --t-v-n. Ő (- f---- / f--- i-- v-- é- ő (- n- / l---- i-- v--- Ő (- f-r-i / f-ú- i-t v-n é- ő (- n- / l-n-) i-t v-n- ----------------------------------------------------- Ő (a férfi / fiú) itt van és ő (a nő / lány) itt van. 0
Mes (esame) čia. M- --- va-yu-k. M- i-- v------- M- i-t v-g-u-k- --------------- Mi itt vagyunk. 0
Jūs (esate) čia. Ti itt v-gytok. T- i-- v------- T- i-t v-g-t-k- --------------- Ti itt vagytok. 0
Jie visi (yra) čia. Ők m--dan-yia--i-- -anna-. Ő- m---------- i-- v------ Ő- m-n-a-n-i-n i-t v-n-a-. -------------------------- Ők mindannyian itt vannak. 0

Mokydamiesi kalbų įveikiame Alzheimerio ligą

Norintieji išlaikyti proto galią turėtų mokytis kalbų. Kalbiniai įgūdžiai gali apsaugoti nuo silpnaprotystės. Tai įrodė daugelis mokslinių tyrimų. Be to, mokinio amžius čia neturi jokios reikšmės. Svarbiausia, kad būtų reguliariai treniruojamos smegenys. Žodyno mokymasis aktyvuoja skirtingas smegenų sritis. Šios sritys valdo svarbius kognityvinius procesus. Todėl keliomis kalbomis kalbantys žmonės yra dėmesingesni. Jie taip pat lengviau sutelkia dėmesį. Tačiau tai ne vieninteliai daugiakalbystės privalumai. Daugiakalbiai žmonės priima geresnius sprendimus. Tiksliau, jie juos priima greičiau. Taip yra todėl, kad jų smegenys išmoko pasirinkti. Jos visada žino bent du terminus vienam dalykui pavadinti. Ir abu šie terminai yra tinkami. Todėl daugiakalbiai žmonės įpratę nuolat priimti sprendimus. Jų smegenys pratusios rinktis iš daugelio pasirinkimų. Tokios kalbos pratybos pagerina ne tik smegenų kalbos centrą. Daugiakalbystė yra naudingai daugeliui smegenų sričių. Kalbiniai įgūdžiai taip pat reiškia geresnę kognityvinę kontrolę. Žinoma, silpnaprotystės visiškai išvengti neįmanoma. Tačiau daugiakalbių žmonių smegenyse ši liga progresuoja lėčiau. O jų smegenys, rodos, lengviau kompensuoja ligos padarinius. Besimokančius kalbų ši liga veikia kiek silpniau. Sumišimai ir užmaršumas nėra tokie rimti. Todėl mokytis kalbų naudinga tiek jauniems, tiek vyresniems. O, be to, sulig kiekviena nauja išmokta kalba, mokytis naujų kalbų darosi lengviau. Būtent todėl visi turėtume griebtis ne vaistų, o žodyno!