Pasikalbėjimų knygelė

lt Susipažinti   »   el Γνωρίζω

3 [trys]

Susipažinti

Susipažinti

3 [τρία]

3 [tría]

Γνωρίζω

[Gnōrízō]

Galite spustelėti kiekvieną tuščią vietą, kad pamatytumėte tekstą arba:   

lietuvių graikų Žaisti Daugiau
Sveiki! Γε--! Γεια! 0
Ge--!Geia!
Laba diena! Κα------! Καλημέρα! 0
Ka------!Kalēméra!
Kaip sekasi? Τι κ------ / Τ- κ-----; Τι κάνεις; / Τι κάνετε; 0
Ti k-----? / T- k-----?Ti káneis? / Ti kánete?
   
Ar jūs (atvykote / esate) iš Europos? Εί--- α-- τ-- Ε-----; Είστε από την Ευρώπη; 0
Eí--- a-- t-- E-----?Eíste apó tēn Eurṓpē?
Ar jūs (atvykote / esate) iš Amerikos? Εί--- α-- τ-- Α------; Είστε από την Αμερική; 0
Eí--- a-- t-- A------?Eíste apó tēn Amerikḗ?
Ar jūs (atvykote / esate) iš Azijos? Εί--- α-- τ-- Α---; Είστε από την Ασία; 0
Eí--- a-- t-- A---?Eíste apó tēn Asía?
   
Kuriame viešbutyje (jūs) gyvenate? Σε π--- ξ--------- μ-----; Σε ποιο ξενοδοχείο μένετε; 0
Se p--- x---------- m-----?Se poio xenodocheío ménete?
Ar jau ilgai (esate) čia? Πό--- κ---- ε---- ή-- ε--; Πόσον καιρό είστε ήδη εδώ; 0
Pó--- k---- e---- ḗ-- e--?Póson kairó eíste ḗdē edṓ?
Ar ilgai (jūs) čia būsite (liksite)? Πό-- θ- μ------; Πόσο θα μείνετε; 0
Pó-- t-- m------?Póso tha meínete?
   
Ar jums čia patinka? Σα- α----- ε--; Σας αρέσει εδώ; 0
Sa- a----- e--?Sas arései edṓ?
Ar (jūs) čia atostogaujate? Κά---- δ------- ε--; Κάνετε διακοπές εδώ; 0
Ká---- d------- e--?Kánete diakopés edṓ?
Aplankykite mane kada nors! Πε------ ε------- σ--! Περιμένω επίσκεψή σας! 0
Pe------ e-------- s--!Periménō epískepsḗ sas!
   
Čia mano adresas. Ορ---- η δ-------- μ--. Ορίστε η διεύθυνσή μου. 0
Or---- ē d--------- m--.Oríste ē dieúthynsḗ mou.
Ar (mes) rytoj pasimatysime? / Pasimatysim rytoj? Θα τ- π---- α----; Θα τα πούμε αύριο; 0
Th- t- p---- a----?Tha ta poúme aúrio?
Labai gaila, (aš) jau esu kai ką numatęs / numačiusi. Λυ------ έ-- ή-- κ-------- κ---. Λυπάμαι, έχω ήδη κανονίσει κάτι. 0
Ly------ é--- ḗ-- k-------- k---.Lypámai, échō ḗdē kanonísei káti.
   
Iki! Αν---! Αντίο! 0
An---!Antío!
Iki pasimatymo! Ει- τ- ε--------! Εις το επανιδείν! 0
Ei- t- e--------!Eis to epanideín!
(Iki greito!) / Kol kas! Τα ξ-------! Τα ξαναλέμε! 0
Ta x-------!Ta xanaléme!
   

Alfabetai

Kalba mums leidžia bendrauti. Taip kitiems perduodame savo mintis ar jausmus. Rašymo sistema irgi atlieka savo funkciją. Daugelis kalbų turi savo rašymo sistemą. Ta sistema susideda iš ženklų. Ženklų, kurie gali būti labai skirtingi. Tačiau dauguma rašymo sistemų susideda iš raidžių. Tos raidės sudaro alfabetus. Alfabetas – tai organizuota grafinių simbolių sistema. Šie simboliai, vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, yra sujungiami į žodžius. Kiekvienas simbolis turi nustatytą tarimą. Terminas „alfabetas“ kilęs iš graikų kalbos. Graikų kalboje pirmosios dvi raidės vadinamosi „alpha“ ir „beta“. Žmonijos istorijoje buvo užfiksuota daug įvairių alfabetų. Simboliais naudojamasi jau daugiau nei 3000 metų. Anksčiau tie simboliai buvo laikomi magiškais. Tik keli žmonės žinojo, ką jie reiškia. Vėliau jie prarado savo magiškąją reikšmę. Šiandien raidės neturi jokios reikšmės. Prasmė atsiranda tik rašant jas įvairiomis kombinacijomis. Tačiau, pavyzdžiui, kinų simboliai funkcionuoja kiek kitaip. Jie primena paveikslėlius ir neretai atspindi tai, ką reiškia. Rašydami mes užkoduojame savo mintis. Tais simboliais užfiksuojame savo žinias. Mūsų smegenys išmoko iškoduoti alfabetą. Simboliai tampa žodžiais, žodžiai – idėjomis. Taip tekstai gali išlikti tūkstančius metų. Ir net šiais laikais būti suprasti...