Pasikalbėjimų knygelė

lt Susipažinti   »   no Bli kjent

3 [trys]

Susipažinti

Susipažinti

3 [tre]

Bli kjent

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Sveiki! He-! H--- H-i- ---- Hei! 0
Laba diena! God---g! G-- d--- G-d d-g- -------- God dag! 0
Kaip sekasi? Hvo---------d-t? H------ g-- d--- H-o-d-n g-r d-t- ---------------- Hvordan går det? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Europos? Ko-m-r d--fra-Eur-p-? K----- d- f-- E------ K-m-e- d- f-a E-r-p-? --------------------- Kommer du fra Europa? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Amerikos? K-mm-r -u-fr--A-e-i-a? K----- d- f-- A------- K-m-e- d- f-a A-e-i-a- ---------------------- Kommer du fra Amerika? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Azijos? K--m-r--u--ra ---a? K----- d- f-- A---- K-m-e- d- f-a A-i-? ------------------- Kommer du fra Asia? 0
Kuriame viešbutyje (jūs) gyvenate? H--l--t hote-l--or ---p-? H------ h----- b-- d- p-- H-i-k-t h-t-l- b-r d- p-? ------------------------- Hvilket hotell bor du på? 0
Ar jau ilgai (esate) čia? Hv-r-le-g--ha- ----æ-t he-? H--- l---- h-- d- v--- h--- H-o- l-n-e h-r d- v-r- h-r- --------------------------- Hvor lenge har du vært her? 0
Ar ilgai (jūs) čia būsite (liksite)? H--r -en-- ska--d- -æ-- --r? H--- l---- s--- d- v--- h--- H-o- l-n-e s-a- d- v-r- h-r- ---------------------------- Hvor lenge skal du være her? 0
Ar jums čia patinka? Lik-- d----g---r? L---- d- d-- h--- L-k-r d- d-g h-r- ----------------- Liker du deg her? 0
Ar (jūs) čia atostogaujate? E---- -- ----- --r? E- d- p- f---- h--- E- d- p- f-r-e h-r- ------------------- Er du på ferie her? 0
Aplankykite mane kada nors! Du -- b-s--- -e--e- --ng! D- m- b----- m-- e- g---- D- m- b-s-k- m-g e- g-n-! ------------------------- Du må besøke meg en gang! 0
Čia mano adresas. Her e----r-s--- -i-. H-- e- a------- m--- H-r e- a-r-s-e- m-n- -------------------- Her er adressen min. 0
Ar (mes) rytoj pasimatysime? / Pasimatysim rytoj? S-s-v- i------n? S-- v- i m------ S-s v- i m-r-e-? ---------------- Ses vi i morgen? 0
Labai gaila, (aš) jau esu kai ką numatęs / numačiusi. Be-----r,---g-har a-le---- pla-e-. B-------- j-- h-- a------- p------ B-k-a-e-, j-g h-r a-l-r-d- p-a-e-. ---------------------------------- Beklager, jeg har allerede planer. 0
Iki! H--d-t! / H- de---r-- / H---et--o-t! H- d--- / H- d-- b--- / H- d-- g---- H- d-t- / H- d-t b-a- / H- d-t g-d-! ------------------------------------ Ha det! / Ha det bra! / Ha det godt! 0
Iki pasimatymo! P---j--sy-! P- g------- P- g-e-s-n- ----------- På gjensyn! 0
(Iki greito!) / Kol kas! H---e--s- ---g-! H- d-- s- l----- H- d-t s- l-n-e- ---------------- Ha det så lenge! 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Alfabetai

Kalba mums leidžia bendrauti. Taip kitiems perduodame savo mintis ar jausmus. Rašymo sistema irgi atlieka savo funkciją. Daugelis kalbų turi savo rašymo sistemą. Ta sistema susideda iš ženklų. Ženklų, kurie gali būti labai skirtingi. Tačiau dauguma rašymo sistemų susideda iš raidžių. Tos raidės sudaro alfabetus. Alfabetas – tai organizuota grafinių simbolių sistema. Šie simboliai, vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, yra sujungiami į žodžius. Kiekvienas simbolis turi nustatytą tarimą. Terminas „alfabetas“ kilęs iš graikų kalbos. Graikų kalboje pirmosios dvi raidės vadinamosi „alpha“ ir „beta“. Žmonijos istorijoje buvo užfiksuota daug įvairių alfabetų. Simboliais naudojamasi jau daugiau nei 3000 metų. Anksčiau tie simboliai buvo laikomi magiškais. Tik keli žmonės žinojo, ką jie reiškia. Vėliau jie prarado savo magiškąją reikšmę. Šiandien raidės neturi jokios reikšmės. Prasmė atsiranda tik rašant jas įvairiomis kombinacijomis. Tačiau, pavyzdžiui, kinų simboliai funkcionuoja kiek kitaip. Jie primena paveikslėlius ir neretai atspindi tai, ką reiškia. Rašydami mes užkoduojame savo mintis. Tais simboliais užfiksuojame savo žinias. Mūsų smegenys išmoko iškoduoti alfabetą. Simboliai tampa žodžiais, žodžiai – idėjomis. Taip tekstai gali išlikti tūkstančius metų. Ir net šiais laikais būti suprasti...