Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaityti ir rašyti   »   hu Olvasás és írás

6 [šeši]

Skaityti ir rašyti

Skaityti ir rašyti

6 [hat]

Olvasás és írás

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
Aš skaitau. É- olv--o-. É- o------- É- o-v-s-k- ----------- Én olvasok. 0
(Aš) skaitau raidę. E-y b--űt-olva-o-. E-- b---- o------- E-y b-t-t o-v-s-k- ------------------ Egy betűt olvasok. 0
(Aš) skaitau žodį. Eg- sz-- ---a-o-. E-- s--- o------- E-y s-ó- o-v-s-k- ----------------- Egy szót olvasok. 0
(Aš) skaitau sakinį. Eg- m--d---t ol--s--. E-- m------- o------- E-y m-n-a-o- o-v-s-k- --------------------- Egy mondatot olvasok. 0
(Aš) skaitau laišką. E-- l-----t -l-as-k. E-- l------ o------- E-y l-v-l-t o-v-s-k- -------------------- Egy levelet olvasok. 0
(Aš) skaitau knygą. Eg- -öny-et-----s--. E-- k------ o------- E-y k-n-v-t o-v-s-k- -------------------- Egy könyvet olvasok. 0
Aš skaitau. É--olvas-k. É- o------- É- o-v-s-k- ----------- Én olvasok. 0
Tu skaitai. Te olva--l. T- o------- T- o-v-s-l- ----------- Te olvasol. 0
Jis skaito. Ő o----. Ő o----- Ő o-v-s- -------- Ő olvas. 0
Aš rašau. Én í--k. É- í---- É- í-o-. -------- Én írok. 0
(Aš) rašau raidę. Egy --tű- í--k. E-- b---- í---- E-y b-t-t í-o-. --------------- Egy betűt írok. 0
(Aš) rašau žodį. E----zót í-o-. E-- s--- í---- E-y s-ó- í-o-. -------------- Egy szót írok. 0
(Aš) rašau sakinį. E-- --ndat-- -ro-. E-- m------- í---- E-y m-n-a-o- í-o-. ------------------ Egy mondatot írok. 0
(Aš) rašau laišką. E---lev-le------. E-- l------ í---- E-y l-v-l-t í-o-. ----------------- Egy levelet írok. 0
(Aš) rašau knygą. E-- --ny-et-í---. E-- k------ í---- E-y k-n-v-t í-o-. ----------------- Egy könyvet írok. 0
Aš rašau. É- -rok. É- í---- É- í-o-. -------- Én írok. 0
Tu rašai. T- í-sz. T- í---- T- í-s-. -------- Te írsz. 0
Jis rašo. Ő--r. Ő í-- Ő í-. ----- Ő ír. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Internacionalizmai

Globalizacija apima ne tik kalbas. Tai pastebima vis augant „internacionalizmų“ kiekiui. Internacionalizmai – tai keliose kalbose sutinkami žodžiai. Tad žodžiai kartais gali turėti tokias pačias arba panašias reikšmes. Tarimas, neretai, irgi būna toks pats. Šie žodžiai taip pat labai panašiai rašomi. Tokių internacionalizmų paplitimas yra įdomus reiškinys. Čia nesvarbios jokios ribos. Netgi geografinės. O ypač – lingvistinės. Yra tokių žodžių, kurie yra suprantami visuose žemynuose. Geras pavyzdys yra žodis hotel. Jis sutinkamas beveik visame pasaulyje. Dauguma internacionalizmų paplinta iš mokslo srities. Taip pat greitai po pasaulį pasklinda techniniai terminai. Senieji internacionalizmai turi bendrą šaknį. Jie susidarė iš to paties žodžio. Tačiau dauguma internacionalizmų paprastai yra skolinti. Kalbant kiek tiksliau, tie žodžiai paprasčiausiai yra priimami į kitas kalbas. Svarbų vaidmenį jų adaptacijoje atlieka įvairios kultūrinės grupės. Kiekviena civilizacija turi savo tradicijas. Todėl tie patys žodžiai prigyja ne visur. Idėjų įsisavinimą lemia kultūrinės normos. Kai kurie dalykai yra budingi tik tam tikroms pasaulio vietovėms. Dar kiti – labai greitai pasklinda po pasaulį. Tačiau tik jiems plintant gali plisti ir jų pavadinimai. Būtent todėl internacionalizmai yra tokie įdomūs! Atrasdami kalbą, visada atrandame ir kultūrą.