Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaityti ir rašyti   »   mk Читање и пишување

6 [šeši]

Skaityti ir rašyti

Skaityti ir rašyti

6 [шест]

6 [shyest]

Читање и пишување

[Chitaњye i pishoovaњye]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių makedoniečių Žaisti Daugiau
Aš skaitau. Јас чи---. Ј-- ч----- Ј-с ч-т-м- ---------- Јас читам. 0
Јa- ---t-m. Ј-- c------ Ј-s c-i-a-. ----------- Јas chitam.
(Aš) skaitau raidę. Ја--ч---м-ед-а -ук-а. Ј-- ч---- е--- б----- Ј-с ч-т-м е-н- б-к-а- --------------------- Јас читам една буква. 0
Јas -h-t---yed-a----kv-. Ј-- c----- y---- b------ Ј-s c-i-a- y-d-a b-o-v-. ------------------------ Јas chitam yedna bookva.
(Aš) skaitau žodį. Ј-с--и-а----ен збо-. Ј-- ч---- е--- з---- Ј-с ч-т-м е-е- з-о-. -------------------- Јас читам еден збор. 0
Ј-s---itam-yedy-n z---. Ј-- c----- y----- z---- Ј-s c-i-a- y-d-e- z-o-. ----------------------- Јas chitam yedyen zbor.
(Aš) skaitau sakinį. Ја- чи-ам-една------и--. Ј-- ч---- е--- р-------- Ј-с ч-т-м е-н- р-ч-н-ц-. ------------------------ Јас читам една реченица. 0
Јas-chitam -e--a ----h-e-i---. Ј-- c----- y---- r------------ Ј-s c-i-a- y-d-a r-e-h-e-i-z-. ------------------------------ Јas chitam yedna ryechyenitza.
(Aš) skaitau laišką. Ј-с ч--а- е-но-пис-о. Ј-- ч---- е--- п----- Ј-с ч-т-м е-н- п-с-о- --------------------- Јас читам едно писмо. 0
Ј-s ------ -ed-- -ism-. Ј-- c----- y---- p----- Ј-s c-i-a- y-d-o p-s-o- ----------------------- Јas chitam yedno pismo.
(Aš) skaitau knygą. Ј-с-------е-н--кни-а. Ј-- ч---- е--- к----- Ј-с ч-т-м е-н- к-и-а- --------------------- Јас читам една книга. 0
Јa--chita--y-d----n--u-. Ј-- c----- y---- k------ Ј-s c-i-a- y-d-a k-i-u-. ------------------------ Јas chitam yedna knigua.
Aš skaitau. Ј-с --та-. Ј-- ч----- Ј-с ч-т-м- ---------- Јас читам. 0
Јas--h--am. Ј-- c------ Ј-s c-i-a-. ----------- Јas chitam.
Tu skaitai. Т--чи-аш. Т- ч----- Т- ч-т-ш- --------- Ти читаш. 0
Ti c-ita--. T- c------- T- c-i-a-h- ----------- Ti chitash.
Jis skaito. Т-ј -и--. Т-- ч---- Т-ј ч-т-. --------- Тој чита. 0
To- chi-a. T-- c----- T-ј c-i-a- ---------- Toј chita.
Aš rašau. Ја- ---у---. Ј-- п------- Ј-с п-ш-в-м- ------------ Јас пишувам. 0
Ј------h----m. Ј-- p--------- Ј-s p-s-o-v-m- -------------- Јas pishoovam.
(Aš) rašau raidę. Ј-с--и--вам----а бу---. Ј-- п------ е--- б----- Ј-с п-ш-в-м е-н- б-к-а- ----------------------- Јас пишувам една буква. 0
Ј-s p-s--ovam ---n- -ook--. Ј-- p-------- y---- b------ Ј-s p-s-o-v-m y-d-a b-o-v-. --------------------------- Јas pishoovam yedna bookva.
(Aš) rašau žodį. Ј-с-п-шув-- е--н--бор. Ј-- п------ е--- з---- Ј-с п-ш-в-м е-е- з-о-. ---------------------- Јас пишувам еден збор. 0
Јa---i-h-ovam ----en --or. Ј-- p-------- y----- z---- Ј-s p-s-o-v-m y-d-e- z-o-. -------------------------- Јas pishoovam yedyen zbor.
(Aš) rašau sakinį. Ј---п-шу--м-е-на ре-е---а. Ј-- п------ е--- р-------- Ј-с п-ш-в-м е-н- р-ч-н-ц-. -------------------------- Јас пишувам една реченица. 0
Ј-s-pi-----a- y-d-a-r----ye-itz-. Ј-- p-------- y---- r------------ Ј-s p-s-o-v-m y-d-a r-e-h-e-i-z-. --------------------------------- Јas pishoovam yedna ryechyenitza.
(Aš) rašau laišką. Ј-- ---у-ам е--о -и--о. Ј-- п------ е--- п----- Ј-с п-ш-в-м е-н- п-с-о- ----------------------- Јас пишувам едно писмо. 0
Јa----s-o--am-ye--o-pism-. Ј-- p-------- y---- p----- Ј-s p-s-o-v-m y-d-o p-s-o- -------------------------- Јas pishoovam yedno pismo.
(Aš) rašau knygą. Ј-----ш---м-е-н- --ига. Ј-- п------ е--- к----- Ј-с п-ш-в-м е-н- к-и-а- ----------------------- Јас пишувам една книга. 0
Ј-- --sho-vam ye-na --igu-. Ј-- p-------- y---- k------ Ј-s p-s-o-v-m y-d-a k-i-u-. --------------------------- Јas pishoovam yedna knigua.
Aš rašau. Ја- -и-ув--. Ј-- п------- Ј-с п-ш-в-м- ------------ Јас пишувам. 0
Јas-p-s----am. Ј-- p--------- Ј-s p-s-o-v-m- -------------- Јas pishoovam.
Tu rašai. Т---иш--а-. Т- п------- Т- п-ш-в-ш- ----------- Ти пишуваш. 0
Ti--i-h-ovas-. T- p---------- T- p-s-o-v-s-. -------------- Ti pishoovash.
Jis rašo. Тој-пишу--. Т-- п------ Т-ј п-ш-в-. ----------- Тој пишува. 0
T-ј-pi-h-ov-. T-- p-------- T-ј p-s-o-v-. ------------- Toј pishoova.

Internacionalizmai

Globalizacija apima ne tik kalbas. Tai pastebima vis augant „internacionalizmų“ kiekiui. Internacionalizmai – tai keliose kalbose sutinkami žodžiai. Tad žodžiai kartais gali turėti tokias pačias arba panašias reikšmes. Tarimas, neretai, irgi būna toks pats. Šie žodžiai taip pat labai panašiai rašomi. Tokių internacionalizmų paplitimas yra įdomus reiškinys. Čia nesvarbios jokios ribos. Netgi geografinės. O ypač – lingvistinės. Yra tokių žodžių, kurie yra suprantami visuose žemynuose. Geras pavyzdys yra žodis hotel. Jis sutinkamas beveik visame pasaulyje. Dauguma internacionalizmų paplinta iš mokslo srities. Taip pat greitai po pasaulį pasklinda techniniai terminai. Senieji internacionalizmai turi bendrą šaknį. Jie susidarė iš to paties žodžio. Tačiau dauguma internacionalizmų paprastai yra skolinti. Kalbant kiek tiksliau, tie žodžiai paprasčiausiai yra priimami į kitas kalbas. Svarbų vaidmenį jų adaptacijoje atlieka įvairios kultūrinės grupės. Kiekviena civilizacija turi savo tradicijas. Todėl tie patys žodžiai prigyja ne visur. Idėjų įsisavinimą lemia kultūrinės normos. Kai kurie dalykai yra budingi tik tam tikroms pasaulio vietovėms. Dar kiti – labai greitai pasklinda po pasaulį. Tačiau tik jiems plintant gali plisti ir jų pavadinimai. Būtent todėl internacionalizmai yra tokie įdomūs! Atrasdami kalbą, visada atrandame ir kultūrą.