Pasikalbėjimų knygelė

lt Skaityti ir rašyti   »   pt Ler e escrever

6 [šeši]

Skaityti ir rašyti

Skaityti ir rašyti

6 [seis]

Ler e escrever

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių portugalų (PT) Žaisti Daugiau
Aš skaitau. E--l-i-. E- l---- E- l-i-. -------- Eu leio. 0
(Aš) skaitau raidę. Eu-l--- u----etr-. E- l--- u-- l----- E- l-i- u-a l-t-a- ------------------ Eu leio uma letra. 0
(Aš) skaitau žodį. Eu-leio -ma-p----ra. E- l--- u-- p------- E- l-i- u-a p-l-v-a- -------------------- Eu leio uma palavra. 0
(Aš) skaitau sakinį. Eu-l--o -m------e. E- l--- u-- f----- E- l-i- u-a f-a-e- ------------------ Eu leio uma frase. 0
(Aš) skaitau laišką. Eu---io-u-- c-rta. E- l--- u-- c----- E- l-i- u-a c-r-a- ------------------ Eu leio uma carta. 0
(Aš) skaitau knygą. E- le-o u--l--r-. E- l--- u- l----- E- l-i- u- l-v-o- ----------------- Eu leio um livro. 0
Aš skaitau. E--l-i-. E- l---- E- l-i-. -------- Eu leio. 0
Tu skaitai. Tu--ês. T- l--- T- l-s- ------- Tu lês. 0
Jis skaito. Ele --. E-- l-- E-e l-. ------- Ele lê. 0
Aš rašau. E- ---r--o. E- e------- E- e-c-e-o- ----------- Eu escrevo. 0
(Aš) rašau raidę. E- --crev- u-- l-tra. E- e------ u-- l----- E- e-c-e-o u-a l-t-a- --------------------- Eu escrevo uma letra. 0
(Aš) rašau žodį. Eu e-crev--um- p-----a. E- e------ u-- p------- E- e-c-e-o u-a p-l-v-a- ----------------------- Eu escrevo uma palavra. 0
(Aš) rašau sakinį. E- esc--v----- f-as-. E- e------ u-- f----- E- e-c-e-o u-a f-a-e- --------------------- Eu escrevo uma frase. 0
(Aš) rašau laišką. Eu----rev- -m- c-rta. E- e------ u-- c----- E- e-c-e-o u-a c-r-a- --------------------- Eu escrevo uma carta. 0
(Aš) rašau knygą. E--e--rev---- --v-o. E- e------ u- l----- E- e-c-e-o u- l-v-o- -------------------- Eu escrevo um livro. 0
Aš rašau. E- --c-e--. E- e------- E- e-c-e-o- ----------- Eu escrevo. 0
Tu rašai. T---s---v--. T- e-------- T- e-c-e-e-. ------------ Tu escreves. 0
Jis rašo. E-- es--eve. E-- e------- E-e e-c-e-e- ------------ Ele escreve. 0

Internacionalizmai

Globalizacija apima ne tik kalbas. Tai pastebima vis augant „internacionalizmų“ kiekiui. Internacionalizmai – tai keliose kalbose sutinkami žodžiai. Tad žodžiai kartais gali turėti tokias pačias arba panašias reikšmes. Tarimas, neretai, irgi būna toks pats. Šie žodžiai taip pat labai panašiai rašomi. Tokių internacionalizmų paplitimas yra įdomus reiškinys. Čia nesvarbios jokios ribos. Netgi geografinės. O ypač – lingvistinės. Yra tokių žodžių, kurie yra suprantami visuose žemynuose. Geras pavyzdys yra žodis hotel. Jis sutinkamas beveik visame pasaulyje. Dauguma internacionalizmų paplinta iš mokslo srities. Taip pat greitai po pasaulį pasklinda techniniai terminai. Senieji internacionalizmai turi bendrą šaknį. Jie susidarė iš to paties žodžio. Tačiau dauguma internacionalizmų paprastai yra skolinti. Kalbant kiek tiksliau, tie žodžiai paprasčiausiai yra priimami į kitas kalbas. Svarbų vaidmenį jų adaptacijoje atlieka įvairios kultūrinės grupės. Kiekviena civilizacija turi savo tradicijas. Todėl tie patys žodžiai prigyja ne visur. Idėjų įsisavinimą lemia kultūrinės normos. Kai kurie dalykai yra budingi tik tam tikroms pasaulio vietovėms. Dar kiti – labai greitai pasklinda po pasaulį. Tačiau tik jiems plintant gali plisti ir jų pavadinimai. Būtent todėl internacionalizmai yra tokie įdomūs! Atrasdami kalbą, visada atrandame ir kultūrą.