Pasikalbėjimų knygelė

lt Savaitės dienos   »   uk Дні тижня

9 [devyni]

Savaitės dienos

Savaitės dienos

9 [дев’ять]

9 [devʺyatʹ]

Дні тижня

[Dni tyzhnya]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
pirmadienis П-н---лок П-------- П-н-д-л-к --------- Понеділок 0
Pon-d---k P-------- P-n-d-l-k --------- Ponedilok
antradienis В-в-о-ок В------- В-в-о-о- -------- Вівторок 0
V--torok V------- V-v-o-o- -------- Vivtorok
trečiadienis С-р--а С----- С-р-д- ------ Середа 0
Se-eda S----- S-r-d- ------ Sereda
ketvirtadienis Ч-т--р Ч----- Ч-т-е- ------ Четвер 0
Ch----r C------ C-e-v-r ------- Chetver
penktadienis п----и-я п------- п-я-н-ц- -------- п’ятниця 0
p---t-y---a p---------- p-y-t-y-s-a ----------- pʺyatnytsya
šeštadienis Субо-а С----- С-б-т- ------ Субота 0
S---ta S----- S-b-t- ------ Subota
sekmadienis Неділя Н----- Н-д-л- ------ Неділя 0
Ne-i-ya N------ N-d-l-a ------- Nedilya
savaitė Ти----ь Т------ Т-ж-е-ь ------- Тиждень 0
Ty-h-enʹ T------- T-z-d-n- -------- Tyzhdenʹ
nuo pirmadienio iki sekmadienio в-д--о-е----а до н-д--і в-- п-------- д- н----- в-д п-н-д-л-а д- н-д-л- ----------------------- від понеділка до неділі 0
v----on-dil-a--o-ne--li v-- p-------- d- n----- v-d p-n-d-l-a d- n-d-l- ----------------------- vid ponedilka do nedili
Pirmoji diena yra pirmadienis. Пе--ий -ень-- понед--ок. П----- д--- – п--------- П-р-и- д-н- – п-н-д-л-к- ------------------------ Перший день – понеділок. 0
P-r--yy̆--en--–----edilok. P------- d--- – p--------- P-r-h-y- d-n- – p-n-d-l-k- -------------------------- Pershyy̆ denʹ – ponedilok.
Antroji diena yra antradienis. Др-гий ---- – -і-т--ок. Д----- д--- – в-------- Д-у-и- д-н- – в-в-о-о-. ----------------------- Другий день – вівторок. 0
Dr-h-y--d-nʹ – -i-t-rok. D------ d--- – v-------- D-u-y-̆ d-n- – v-v-o-o-. ------------------------ Druhyy̆ denʹ – vivtorok.
Trečioji diena yra trečiadienis. Т--т-----н--– с-ред-. Т----- д--- – с------ Т-е-і- д-н- – с-р-д-. --------------------- Третій день – середа. 0
Tre-iy- -en- -----e-a. T------ d--- – s------ T-e-i-̆ d-n- – s-r-d-. ---------------------- Tretiy̆ denʹ – sereda.
Ketvirtoji diena yra ketvirtadienis. Ч-тв---и--д-нь –---твер. Ч-------- д--- – ч------ Ч-т-е-т-й д-н- – ч-т-е-. ------------------------ Четвертий день – четвер. 0
C--t--r-yy- den--- -h-t-e-. C---------- d--- – c------- C-e-v-r-y-̆ d-n- – c-e-v-r- --------------------------- Chetvertyy̆ denʹ – chetver.
Penktoji diena yra penktadienis. П’ят-- ---- ---’я-ниця. П----- д--- – п-------- П-я-и- д-н- – п-я-н-ц-. ----------------------- П’ятий день – п’ятниця. 0
P----y-̆---n--–-pʺ--t-y--ya. P------- d--- – p----------- P-y-t-y- d-n- – p-y-t-y-s-a- ---------------------------- Pʺyatyy̆ denʹ – pʺyatnytsya.
Šeštoji diena yra šeštadienis. Ш-с--й -------с--о--. Ш----- д--- – с------ Ш-с-и- д-н- – с-б-т-. --------------------- Шостий день – субота. 0
Shosty----e-ʹ-----bot-. S------- d--- – s------ S-o-t-y- d-n- – s-b-t-. ----------------------- Shostyy̆ denʹ – subota.
Septintoji diena yra sekmadienis. С--м-й-день - --діля. С----- д--- – н------ С-о-и- д-н- – н-д-л-. --------------------- Сьомий день – неділя. 0
S-omy---d-nʹ-–-----ly-. S------ d--- – n------- S-o-y-̆ d-n- – n-d-l-a- ----------------------- Sʹomyy̆ denʹ – nedilya.
Savaitė turi septynias dienas. Т--д-нь має --м----в. Т------ м-- с-- д---- Т-ж-е-ь м-є с-м д-і-. --------------------- Тиждень має сім днів. 0
Tyz-d------ye si---n-v. T------- m--- s-- d---- T-z-d-n- m-y- s-m d-i-. ----------------------- Tyzhdenʹ maye sim dniv.
Mes dirbame tik penkias dienas. Ми п----є-о -иш- ----ь-дн--. М- п------- л--- п---- д---- М- п-а-ю-м- л-ш- п-я-ь д-і-. ---------------------------- Ми працюємо лише п’ять днів. 0
My-pratsyu-emo-ly--e -'--tʹ--n-v. M- p---------- l---- p----- d---- M- p-a-s-u-e-o l-s-e p-y-t- d-i-. --------------------------------- My pratsyuyemo lyshe p'yatʹ dniv.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dirbtinė esperanto kalba

Anglų kalba yra pati svarbiausia universali šiandienos kalba. Visi turi mokėti susikalbėti angliškai. Tačiau ir kitos kalbos nori tapti pasaulinėmis. Pavyzdžiui, dirbtinės kalbos. Dirbtinės kalbos yra kuriamos ir vystomos labai apgalvotai. Jos yra kuriamos pagal planą. Dažniausiai jose sumaišomi skirtingų kalbų elementai. Tokiu būdu daugiau žmonių gali lengviau jas išmokti. Kiekvienos dirbtinės kalbos tikslas – tarptautinis bendravimas. Populiariausia šiandien žinoma dirbtinė kalba yra esperanto. Pirmą kartą ji buvo pristatyta 1887 m. Varšuvoje. Jos sumanytojas buvo daktaras Ludwikas L. Zamenhofas. Jis manė, kad pagrindinė neramumų (socialinių) priežastis buvo nesusipratimai bendraujant. Todėl jis nusprendė sukurti kalbą, kuri suartintų žmones. Pasitelkdami šią kalbą žmonės atsidurtų viename lygmenyje. Šis daktaras naudojo Dr. Esperanto pseudonimą, reiškiantį „viltį“. Tai rodo, kad jis išties tikėjo savo sukurta kalba. Tačiau visuotinio susikalbėjimo idėja yra daug senesnė. Per visą istoriją buvo sukurta daug skirtingų dirbtinių kalbų. Tarp pagrindinių jų sukūrimo tikslų buvo tolerancija ir žmogaus teisės. Šiandien daugiau nei 120 šalių žmonės puikiai kalba esperanto kalba. Tačiau esperanto kalba sulaukia ir kritikos. Pavyzdžiui, dėl to, kad 70% jos žodyno kilę iš romanų kalbų. Be to, ji aiškiai yra paremta indoeuropiečių kalbomis. Kalbantieji esperanto kalba susitinka įvairiose konvencijose ir klubuose. Reguliariai yra rengiami susitikimai ir paskaitos. Tad, ar esate pasiruošę pramokti šiek tiek esperanto? Ĉu vi parolas Esperanton? – Jes, mi parolas Esperanton tre bone!