Pasikalbėjimų knygelė

lt Vakar — šiandien — rytoj   »   sv Igår – idag – imorgon

10 [dešimt]

Vakar — šiandien — rytoj

Vakar — šiandien — rytoj

10 [tio]

Igår – idag – imorgon

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Vakar buvo šeštadienis. I-å- -a- -e-----d-g. I--- v-- d-- l------ I-å- v-r d-t l-r-a-. -------------------- Igår var det lördag. 0
Vakar (aš) buvau kine. Igå----r j-g -å --o. I--- v-- j-- p- b--- I-å- v-r j-g p- b-o- -------------------- Igår var jag på bio. 0
Filmas buvo įdomus. Fi-m----a- int--s---t. F----- v-- i---------- F-l-e- v-r i-t-e-s-n-. ---------------------- Filmen var intressant. 0
Šiandien (yra) sekmadienis. Idag----det-s-----. I--- ä- d-- s------ I-a- ä- d-t s-n-a-. ------------------- Idag är det söndag. 0
Šiandien (aš) nedirbu. I-a- -rb--a- ja- i--e. I--- a------ j-- i---- I-a- a-b-t-r j-g i-t-. ---------------------- Idag arbetar jag inte. 0
(Aš) lieku / būnu namie. J-- s--nnar------. J-- s------ h----- J-g s-a-n-r h-m-a- ------------------ Jag stannar hemma. 0
Rytoj (bus) pirmadienis. I-----n -r ------nd--. I------ ä- d-- m------ I-o-g-n ä- d-t m-n-a-. ---------------------- Imorgon är det måndag. 0
Rytoj (aš) vėl dirbsiu / dirbu. Im--gon---rts-tter---g-a-----be--. I------ f--------- j-- a-- a------ I-o-g-n f-r-s-t-e- j-g a-t a-b-t-. ---------------------------------- Imorgon fortsätter jag att arbeta. 0
(Aš) dirbu biure. Ja- -rb--a---å --n-o-. J-- a------ p- k------ J-g a-b-t-r p- k-n-o-. ---------------------- Jag arbetar på kontor. 0
Kas jis? Vem ---de-? V-- ä- d--- V-m ä- d-t- ----------- Vem är det? 0
Tai Pėteris. D----r P-t-r. D-- ä- P----- D-t ä- P-t-r- ------------- Det är Peter. 0
Pėteris (yra) studentas. P-t-r är---u----. P---- ä- s------- P-t-r ä- s-u-e-t- ----------------- Peter är student. 0
Kas ji? Ve---r de-? V-- ä- d--- V-m ä- d-t- ----------- Vem är det? 0
Tai Marta. Det ä- -art--. D-- ä- M------ D-t ä- M-r-h-. -------------- Det är Martha. 0
Marta (yra) sekretorė. M--t-- -r--ek---era--. M----- ä- s----------- M-r-h- ä- s-k-e-e-a-e- ---------------------- Martha är sekreterare. 0
Pėteris ir Marta yra draugai. P--e--o-- M---h---r --nner. P---- o-- M----- ä- v------ P-t-r o-h M-r-h- ä- v-n-e-. --------------------------- Peter och Martha är vänner. 0
Pėteris yra Martos draugas. Pet-r-ä- -a--h-- -ä-. P---- ä- M------ v--- P-t-r ä- M-r-h-s v-n- --------------------- Peter är Marthas vän. 0
Marta yra Pėterio draugė. M----- -r--------vänin--. M----- ä- P----- v------- M-r-h- ä- P-t-r- v-n-n-a- ------------------------- Martha är Peters väninna. 0

Mokymasis miegant

Šiais laikais užsienio kalbų mokymas yra vidurinio išsilavinimo dalis. Kaip norėtųsi, kad jis nebūtų toks varginantis! Turime gerą žinią tiems, kam nesiseka mokantis kalbų. Geriausiai mokomasi miegant! Tokių išvadų priėjo daugelis mokslininkų. Tad mokydamiesi kalbų galime jomis pasinaudoti. Miegodami mes apdorojame dienos įvykius. Smegenys analizuoja naujus potyrius. Viskas, ką patyrėme, yra iš naujo pergalvojama. O naujos žinios yra geriau įtvirtinamos. Dalykai, kurių išmokstame prieš pat užmiegant yra įtvirtinami geriausiai. Todėl naudinga vakare pasikartoti jums svarbius dalykus. Už įvairių dalykų išmokimą atsakinga kita miego fazė. REM miegas padeda psichomotoriniam mokymuisi. Į šią kategoriją įeina muzikos mokymasis arba sportas. Tačiau teorinių žinių įsisavinimas įvyksta esant giliam miegui. Tuo metu pakartojama viskas, kas buvo išmokta. Netgi žodynas ir gramatika! Kai mokomės kalbų, mūsų smegenys patiria didelį krūvį. Joms tenka išsaugoti naujus žodžius ir taisykles. Visa tai yra iš naujo pakartojama miegant. Tyrinėtojai vadina tai pakartojimo hipoteze. Tačiau svarbu, kad gerai išsimiegotumėte. Kūnas ir protas turi tinkamai pailsėti. Tik tada jūsų smegenys galės efektyviai veikti. Galima sakyti, kad kuo geresnis miegas, tuo geriau veikia protas. Kol mes ilsimės, mūsų smegenys išlieka aktyvios... Taigi: Gute Nacht, good night, buona notte, dobrou noc!