Pasikalbėjimų knygelė

lt Vaisiai ir maisto produktai   »   nl Fruit en levensmiddelen

15 [penkiolika]

Vaisiai ir maisto produktai

Vaisiai ir maisto produktai

15 [vijftien]

Fruit en levensmiddelen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių olandų Žaisti Daugiau
(Aš) turiu braškę. I---e- een a-r--ei. I- h-- e-- a------- I- h-b e-n a-r-b-i- ------------------- Ik heb een aardbei. 0
(Aš) turiu kivį ir melioną. Ik --- e-n----- e--een melo--. I- h-- e-- k--- e- e-- m------ I- h-b e-n k-w- e- e-n m-l-e-. ------------------------------ Ik heb een kiwi en een meloen. 0
(Aš) turiu apelsiną ir greipfrutą. I- heb een-si-aasap--- e--ee- ---p--rui-. I- h-- e-- s---------- e- e-- g---------- I- h-b e-n s-n-a-a-p-l e- e-n g-a-e-r-i-. ----------------------------------------- Ik heb een sinaasappel en een grapefruit. 0
(Aš) turiu obuolį ir mangą. Ik-----een-app---e- -e--m-ngo. I- h-- e-- a---- e- e-- m----- I- h-b e-n a-p-l e- e-n m-n-o- ------------------------------ Ik heb een appel en een mango. 0
(Aš) turiu bananą ir ananasą. I--heb-ee-----a-n--- -e- -nana-. I- h-- e-- b----- e- e-- a------ I- h-b e-n b-n-a- e- e-n a-a-a-. -------------------------------- Ik heb een banaan en een ananas. 0
(Aš) darau vaisių salotas. I---aak een--r--ts--a-e. I- m--- e-- f----------- I- m-a- e-n f-u-t-a-a-e- ------------------------ Ik maak een fruitsalade. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną. Ik --t -oa-t. I- e-- t----- I- e-t t-a-t- ------------- Ik eet toast. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu. Ik-ee- to----m-- --ter. I- e-- t---- m-- b----- I- e-t t-a-t m-t b-t-r- ----------------------- Ik eet toast met boter. 0
(Aš) valgau skrudintą duoną su sviestu ir uogiene. I- e-- --as- m-- --t---e---a-. I- e-- t---- m-- b---- e- j--- I- e-t t-a-t m-t b-t-r e- j-m- ------------------------------ Ik eet toast met boter en jam. 0
(Aš) valgau sumuštinį. I- ee----- boterh-m. I- e-- e-- b-------- I- e-t e-n b-t-r-a-. -------------------- Ik eet een boterham. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu. I- ee--e-- --t-rha--me- -a---r--e. I- e-- e-- b------- m-- h--------- I- e-t e-n b-t-r-a- m-t h-l-a-i-e- ---------------------------------- Ik eet een boterham met halvarine. 0
(Aš) valgau sumuštinį su margarinu ir pomidoru. I- e-- een-b-te-h----et--a--a--n- -n--oma--. I- e-- e-- b------- m-- h-------- e- t------ I- e-t e-n b-t-r-a- m-t h-l-a-i-e e- t-m-a-. -------------------------------------------- Ik eet een boterham met halvarine en tomaat. 0
Mums reikia duonos ir ryžių. W---e---n--ro-- e--rijst-nod-g. W- h----- b---- e- r---- n----- W- h-b-e- b-o-d e- r-j-t n-d-g- ------------------------------- We hebben brood en rijst nodig. 0
Mums reikia žuvies ir bifštekso. W- -ebbe---is--- -ief---k-no---. W- h----- v-- e- b------- n----- W- h-b-e- v-s e- b-e-s-u- n-d-g- -------------------------------- We hebben vis en biefstuk nodig. 0
Mums reikia picos ir spagečių. We --bb-n---z-- e- s-----tti n--i-. W- h----- p---- e- s-------- n----- W- h-b-e- p-z-a e- s-a-h-t-i n-d-g- ----------------------------------- We hebben pizza en spaghetti nodig. 0
Ko mums dar reikia? Wa-------n-w---og -odi-? W-- h----- w- n-- n----- W-t h-b-e- w- n-g n-d-g- ------------------------ Wat hebben we nog nodig? 0
Mums reikia morkų ir pomidorų sriubai. W- hebben worte-e- e- -----e- n--i- -----de so--. W- h----- w------- e- t------ n---- v--- d- s---- W- h-b-e- w-r-e-e- e- t-m-t-n n-d-g v-o- d- s-e-. ------------------------------------------------- We hebben wortelen en tomaten nodig voor de soep. 0
Kur yra prekybos centras? Wa-r-----e--u-er-a-kt? W--- i- d- s---------- W-a- i- d- s-p-r-a-k-? ---------------------- Waar is de supermarkt? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Medijos ir kalba

Įtaką mūsų kalbai daro ir medijos. Ypač svarbios šiuo atveju yra naujosios medijos. Trumposios žinutės, elektroniniai laiškai ir interneto pokalbiai sukūrė nuosavą kalbą. Žinoma, kiekvienos šalies medijų kalba skiriasi. Tačiau tam tikri bruožai yra būdingi visoms medijų kalboms. Vartotojams visų svarbiausias yra greitis. Nors bendraujama rašant, norime, kad bendravimas būtų gyvas. Tai reiškia, kad apsikeisti informacija norime kuo greičiau. Todėl imituojame tikrą pokalbį. Taip mūsų kalba įgauna šnekamąjį pobūdį. Žodžiai ir sakiniai dažnai yra trumpinami. Paprastai nėra laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių. Mūsų rašyba tampa laisvesnė, kartais visiškai pamirštame prielinksnius. Medijų kalba jausmus išreiškiame gana retai. Tam labiau mėgstame naudoti vadinamąsias šypsenėles. Tai simboliai, rodantys, kaip mes jaučiamės atitinkamą akimirką. Taip pat egzistuoja atskiri trumpųjų žinučių ir internetinių pokalbių kodai. Dėl šios priežasties medijų kalba yra labai redukuota. Tačiau visi vartotojai ją naudoja panašiai. Tyrimai parodė, kad išsilavinimas ar intelektas neturi jokios reikšmės. Medijų kalbą ypač mėgsta naudoti jaunuoliai. Dėl to kritikai mano, kad mūsų kalbai gresia pavojus. Mokslas į šį fenomeną žvelgia ne taip pesimistiškai. Mat vaikai gali atskirti kada ir kaip reikia rašyti. Ekspertai mano, kad naujoji medijų kalba netgi turi privalumų. Ji gali padėti vystytis vaikų kalbos įgūdžiams ir kūrybingumui. Be to, šiais laikais rašoma daug daugiau laiškų – ne įprastų, o elektroninių! Dėl to labai džiaugiamės!