Pasikalbėjimų knygelė

lt Metų laikai ir oras   »   it Stagioni e tempo

16 [šešiolika]

Metų laikai ir oras

Metų laikai ir oras

16 [sedici]

Stagioni e tempo

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių italų Žaisti Daugiau
Tai metų laikai: Q-es-- ---- l--st--ioni: Q----- s--- l- s-------- Q-e-t- s-n- l- s-a-i-n-: ------------------------ Queste sono le stagioni: 0
pavasaris, vasara, La p--m-ver-- l----a--, L- p--------- l-------- L- p-i-a-e-a- l-e-t-t-, ----------------------- La primavera, l’estate, 0
ruduo ir žiema. l’---u--- e l--n-e---. l-------- e l--------- l-a-t-n-o e l-i-v-r-o- ---------------------- l’autunno e l’inverno. 0
Vasara (yra) karšta. D’es-ate f---a-d-- / L-e-t-te - -a--a. D------- f- c----- / L------- è c----- D-e-t-t- f- c-l-o- / L-e-t-t- è c-l-a- -------------------------------------- D’estate fa caldo. / L’estate è calda. 0
Vasarą šviečia saulė. D-----t- c’è-- s-l--d- il -ol-. D------- c-- / s------ i- s---- D-e-t-t- c-è / s-l-n-e i- s-l-. ------------------------------- D’estate c’è / splende il sole. 0
Vasarą (mes) mėgstame (eiti) pasivaikščioti. D’estate-ci -ia---a-d-r--/-a-dia------e----ri---p-ss---io. D------- c- p---- a----- / a------ v--------- a p--------- D-e-t-t- c- p-a-e a-d-r- / a-d-a-o v-l-n-i-r- a p-s-e-g-o- ---------------------------------------------------------- D’estate ci piace andare / andiamo volentieri a passeggio. 0
Žiema (yra) šalta. D-i--------a f---d-. --L’in-e--- --fr-d-o. D-------- f- f------ / L-------- è f------ D-i-v-r-o f- f-e-d-. / L-i-v-r-o è f-e-d-. ------------------------------------------ D’inverno fa freddo. / L’inverno è freddo. 0
Žiemą sninga arba lyja. D-inver---nevica o---ov-. D-------- n----- o p----- D-i-v-r-o n-v-c- o p-o-e- ------------------------- D’inverno nevica o piove. 0
Žiemą (mes) mėgstame būti namie. D-i--ern--p--fer---- -e-t-r---n--a-------m-n--mo vo-en--er- a-cas-. D-------- p--------- r------ i- c--- / r-------- v--------- a c---- D-i-v-r-o p-e-e-i-m- r-s-a-e i- c-s- / r-m-n-a-o v-l-n-i-r- a c-s-. ------------------------------------------------------------------- D’inverno preferiamo restare in casa / rimaniamo volentieri a casa. 0
Šalta. F-----dd-. F- f------ F- f-e-d-. ---------- Fa freddo. 0
Lyja. Pi-ve. P----- P-o-e- ------ Piove. 0
Vėjuota. T--- v-nto--/--- ventoso. T--- v----- / E- v------- T-r- v-n-o- / E- v-n-o-o- ------------------------- Tira vento. / E’ ventoso. 0
Šilta. Fa ---do. F- c----- F- c-l-o- --------- Fa caldo. 0
Saulėta. C’--i--s--e. - E- ---e--i--o. C-- i- s---- / E- s---------- C-è i- s-l-. / E- s-l-g-i-t-. ----------------------------- C’è il sole. / E’ soleggiato. 0
Giedra. È-se-eno. È s------ È s-r-n-. --------- È sereno. 0
Koks šiandien oras? Ch---e------ og-i? C-- t---- f- o---- C-e t-m-o f- o-g-? ------------------ Che tempo fa oggi? 0
Šiandien šalta. O--- fa--re--o. O--- f- f------ O-g- f- f-e-d-. --------------- Oggi fa freddo. 0
Šiandien šilta. Oggi fa c--d-. O--- f- c----- O-g- f- c-l-o- -------------- Oggi fa caldo. 0

Mokymasis ir emocijos

Džiaugiamės, kai mokame bendrauti užsienio kalba. Didžiuojamės savimi ir savo tobulėjimu. Tačiau, jei mums nesiseka, nusimename ir nusiviliame. Todėl mokymasis siejamas su įvairiais jausmais. Naujausi tyrimai pateikė įdomias išvadas. Jie parodė, kad mokantis didelį vaidmenį atlieka mūsų emocijos. Emocijos daro įtaką mūsų mokymosi sėkmei. Mokymąsį mūsų smegenys visada mato kaip „problemą“. Ir šią problemą reikia išspręsti. Sėkmingai ją išspręsime ar ne, priklausys nuo mūsų emocijų. Jei tikime, kad mums pavyks, mes savimi pasitikime. Toks emocinis stabilumas padeda mokantis. Pozityvus mąstymas padeda tobulinti intelektualinius sugebėjimus. Iš kitos pusės, mokytis patiriant stresą nevisada pavyksta. Dvejonės ar nerimas trukdo gerai išmokti. Ypač prastai mokomės vedami baimės. Tokiu atveju smegenys nesugeba tinkamai įsisavinti naujos medžiagos. Mokantis visada svarbu būti motyvuotiems. Taigi emocijos daro įtaką mokymuisi. Tačiau mokymasis taip pat daro įtaką mūsų emocijoms! Smegenų sritys atsakingos už faktų įsisavinimą yra atsakingos ir už emocijas. Tad mokymasis gali padaryti jus laimingais, o laimingiems geriau sekasi mokytis. Žinoma, mokytis ne visada smagu. Kartais tai labai vargina. Todėl visuomet turime nusistatyti mažesnius uždavinius. Tokiu būdu neišvarginsime savo smegenų. Galėsime būti tikri, kad mūsų lūkesčiai pasiteisins. Tuomet mūsų sėkmė motyvuos stengtis dar labiau. Tad mokykitės ir šypsokitės!