Pasikalbėjimų knygelė

lt Metų laikai ir oras   »   uk Пори року і погода

16 [šešiolika]

Metų laikai ir oras

Metų laikai ir oras

16 [шістнадцять]

16 [shistnadtsyatʹ]

Пори року і погода

[Pory roku i pohoda]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Tai metų laikai: Це---р- рок-: Ц- п--- р---- Ц- п-р- р-к-: ------------- Це пори року: 0
Ts-----y-r--u: T-- p--- r---- T-e p-r- r-k-: -------------- Tse pory roku:
pavasaris, vasara, В-с-а, л--о. В----- л---- В-с-а- л-т-. ------------ Весна, літо. 0
Ve--a,-l--o. V----- l---- V-s-a- l-t-. ------------ Vesna, lito.
ruduo ir žiema. Осі-ь-- з-м-. О---- і з---- О-і-ь і з-м-. ------------- Осінь і зима. 0
Osinʹ-- z--a. O---- i z---- O-i-ʹ i z-m-. ------------- Osinʹ i zyma.
Vasara (yra) karšta. Літ- г-----. Л--- г------ Л-т- г-р-ч-. ------------ Літо гаряче. 0
L----ha--ac--. L--- h-------- L-t- h-r-a-h-. -------------- Lito haryache.
Vasarą šviečia saulė. Влі--у-с-і---- с-нце. В----- с------ с----- В-і-к- с-і-и-ь с-н-е- --------------------- Влітку світить сонце. 0
V--t------t-t- s----e. V----- s------ s------ V-i-k- s-i-y-ʹ s-n-s-. ---------------------- Vlitku svitytʹ sontse.
Vasarą (mes) mėgstame (eiti) pasivaikščioti. В--тку м- ---ч--гуляєм-. В----- м- о---- г------- В-і-к- м- о-о-е г-л-є-о- ------------------------ Влітку ми охоче гуляємо. 0
V-itk---- -khoc---h-l-aye--. V----- m- o------ h--------- V-i-k- m- o-h-c-e h-l-a-e-o- ---------------------------- Vlitku my okhoche hulyayemo.
Žiema (yra) šalta. З--- хо---на. З--- х------- З-м- х-л-д-а- ------------- Зима холодна. 0
Zy-a k--l-dn-. Z--- k-------- Z-m- k-o-o-n-. -------------- Zyma kholodna.
Žiemą sninga arba lyja. В-и--у--адає-сн-----о --е д--. В----- п---- с--- а-- й-- д--- В-и-к- п-д-є с-і- а-о й-е д-щ- ------------------------------ Взимку падає сніг або йде дощ. 0
Vzymk- p-d-y-----h -bo y--e--o--ch. V----- p----- s--- a-- y--- d------ V-y-k- p-d-y- s-i- a-o y-d- d-s-c-. ----------------------------------- Vzymku padaye snih abo y̆de doshch.
Žiemą (mes) mėgstame būti namie. Вз-мку--и-о-оч--з--и-аємос---д-м-. В----- м- о---- з---------- в----- В-и-к- м- о-о-е з-л-ш-є-о-я в-о-а- ---------------------------------- Взимку ми охоче залишаємося вдома. 0
V--mk--m- ok-oc-e z-l-------os-- v-o--. V----- m- o------ z------------- v----- V-y-k- m- o-h-c-e z-l-s-a-e-o-y- v-o-a- --------------------------------------- Vzymku my okhoche zalyshayemosya vdoma.
Šalta. Х-л-дно. Х------- Х-л-д-о- -------- Холодно. 0
K-------. K-------- K-o-o-n-. --------- Kholodno.
Lyja. Пада- ---. П---- д--- П-д-є д-щ- ---------- Падає дощ. 0
Pad----do-h-h. P----- d------ P-d-y- d-s-c-. -------------- Padaye doshch.
Vėjuota. Вітр-н-. В------- В-т-я-о- -------- Вітряно. 0
V-----no. V-------- V-t-y-n-. --------- Vitryano.
Šilta. Т--ло. Т----- Т-п-о- ------ Тепло. 0
T-plo. T----- T-p-o- ------ Teplo.
Saulėta. Сонячн-. С------- С-н-ч-о- -------- Сонячно. 0
Sony-c-no. S--------- S-n-a-h-o- ---------- Sonyachno.
Giedra. Ясно. Я---- Я-н-. ----- Ясно. 0
Y--no. Y----- Y-s-o- ------ Yasno.
Koks šiandien oras? Я-а сь--о-н-----о-а? Я-- с------- п------ Я-а с-о-о-н- п-г-д-? -------------------- Яка сьогодні погода? 0
Y--a sʹ-h-d-i p-hod-? Y--- s------- p------ Y-k- s-o-o-n- p-h-d-? --------------------- Yaka sʹohodni pohoda?
Šiandien šalta. С--г-д-і ------о. С------- х------- С-о-о-н- х-л-д-о- ----------------- Сьогодні холодно. 0
S-o-odn- k--l----. S------- k-------- S-o-o-n- k-o-o-n-. ------------------ Sʹohodni kholodno.
Šiandien šilta. Сь---дн---епл-. С------- т----- С-о-о-н- т-п-о- --------------- Сьогодні тепло. 0
S---odn- te---. S------- t----- S-o-o-n- t-p-o- --------------- Sʹohodni teplo.

Mokymasis ir emocijos

Džiaugiamės, kai mokame bendrauti užsienio kalba. Didžiuojamės savimi ir savo tobulėjimu. Tačiau, jei mums nesiseka, nusimename ir nusiviliame. Todėl mokymasis siejamas su įvairiais jausmais. Naujausi tyrimai pateikė įdomias išvadas. Jie parodė, kad mokantis didelį vaidmenį atlieka mūsų emocijos. Emocijos daro įtaką mūsų mokymosi sėkmei. Mokymąsį mūsų smegenys visada mato kaip „problemą“. Ir šią problemą reikia išspręsti. Sėkmingai ją išspręsime ar ne, priklausys nuo mūsų emocijų. Jei tikime, kad mums pavyks, mes savimi pasitikime. Toks emocinis stabilumas padeda mokantis. Pozityvus mąstymas padeda tobulinti intelektualinius sugebėjimus. Iš kitos pusės, mokytis patiriant stresą nevisada pavyksta. Dvejonės ar nerimas trukdo gerai išmokti. Ypač prastai mokomės vedami baimės. Tokiu atveju smegenys nesugeba tinkamai įsisavinti naujos medžiagos. Mokantis visada svarbu būti motyvuotiems. Taigi emocijos daro įtaką mokymuisi. Tačiau mokymasis taip pat daro įtaką mūsų emocijoms! Smegenų sritys atsakingos už faktų įsisavinimą yra atsakingos ir už emocijas. Tad mokymasis gali padaryti jus laimingais, o laimingiems geriau sekasi mokytis. Žinoma, mokytis ne visada smagu. Kartais tai labai vargina. Todėl visuomet turime nusistatyti mažesnius uždavinius. Tokiu būdu neišvarginsime savo smegenų. Galėsime būti tikri, kad mūsų lūkesčiai pasiteisins. Tuomet mūsų sėkmė motyvuos stengtis dar labiau. Tad mokykitės ir šypsokitės!