Pasikalbėjimų knygelė

lt Tvarkymasis namuose   »   hu Takarítás

18 [aštuoniolika]

Tvarkymasis namuose

Tvarkymasis namuose

18 [tizennyolc]

Takarítás

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
Šiandien šeštadienis. Ma -z-m--t----. M- s------ v--- M- s-o-b-t v-n- --------------- Ma szombat van. 0
Šiandien (mes) turime laiko. Ma --n i-őnk. M- v-- i----- M- v-n i-ő-k- ------------- Ma van időnk. 0
Šiandien (mes) valome butą. M----t-k----juk-a-l-k-st. M- k----------- a l------ M- k-t-k-r-t-u- a l-k-s-. ------------------------- Ma kitakarítjuk a lakást. 0
Aš valau / šveičiu vonią. É- - fü--ős--bát-t--a---om. É- a f---------- t--------- É- a f-r-ő-z-b-t t-k-r-t-m- --------------------------- Én a fürdőszobát takarítom. 0
Mano vyras plauna automobilį. A f-r--m-------a- -----. A f----- m---- a- a----- A f-r-e- m-s-a a- a-t-t- ------------------------ A férjem mossa az autót. 0
Vaikai valo dviračius. A gye--k-k --s-títjá- - b--i-l--e-. A g------- t--------- a b---------- A g-e-e-e- t-s-t-t-á- a b-c-k-i-e-. ----------------------------------- A gyerekek tisztítják a bicikliket. 0
Senelė laisto gėles. Na-ym----ö-tözi-a-vi-ág--at. N------- ö----- a v--------- N-g-m-m- ö-t-z- a v-r-g-k-t- ---------------------------- Nagymama öntözi a virágokat. 0
Vaikai tvarko vaikų kambarį. A---e-ek-- ----be-----ák-a-----eks-o-át. A g------- r----- r----- a g------------ A g-e-e-e- r-n-b- r-k-á- a g-e-e-s-o-á-. ---------------------------------------- A gyerekek rendbe rakják a gyerekszobát. 0
Mano vyras tvarko savo rašomąjį stalą. A-fér--m --ndet -ak------óa--ta--n. A f----- r----- r-- a- í----------- A f-r-e- r-n-e- r-k a- í-ó-s-t-l-n- ----------------------------------- A férjem rendet rak az íróasztalán. 0
(Aš) dedu skalbinius į skalbyklę. A--uhá--t a ----gépbe-tesz-m. A r------ a m-------- t------ A r-h-k-t a m-s-g-p-e t-s-e-. ----------------------------- A ruhákat a mosógépbe teszem. 0
(Aš) džiaustau skalbinius. K-----t---a-ru-áka-. K-------- a r------- K-t-r-t-m a r-h-k-t- -------------------- Kiterítem a ruhákat. 0
(Aš) lyginu skalbinius. V--al-m -------a-. V------ a r------- V-s-l-m a r-h-k-t- ------------------ Vasalom a ruhákat. 0
Langai (yra) nešvarūs. Az-ab--kok -i-zkos-k. A- a------ p--------- A- a-l-k-k p-s-k-s-k- --------------------- Az ablakok piszkosak. 0
Grindys (yra) nešvarios. A-pa-l-----z--s. A p---- p------- A p-d-ó p-s-k-s- ---------------- A padló piszkos. 0
Indai (yra) nešvarūs. Az ed--ye- -----o--k. A- e------ p--------- A- e-é-y-k p-s-k-s-k- --------------------- Az edények piszkosak. 0
Kas valo langus? K--p--o-j- az---la-o-a-? K- p------ a- a--------- K- p-c-l-a a- a-l-k-k-t- ------------------------ Ki pucolja az ablakokat? 0
Kas siurbia dulkes? Ki-p-r--ív-z-k? K- p----------- K- p-r-z-v-z-k- --------------- Ki porszívózik? 0
Kas plauna indus? K---o-og------l -z ed-n-e--t? K- m-------- e- a- e--------- K- m-s-g-t-a e- a- e-é-y-k-t- ----------------------------- Ki mosogatja el az edényeket? 0

Ankstyvas mokymasis

Šiais laikais užsienio kalbų mokėjimas tampa vis svarbesnis. Jis taip pat svarbus ir profesiniame gyvenime. Todėl vis daugiau žmonių ima mokytis užsienio kalbų. Daugelis tėvų nori, kad jų vaikai mokytųsi kalbų. Geriausia mokslus pradėti anksti. Jau dabar visame pasaulyje apstu tarptautinių pradinių mokyklų. Vis populiaresni tampa daugiakalbiai darželiai. Ankstyvas mokymasis turi daug privalumų. Jie susiję su mūsų smegenų vystymųsi. Iki 4 metų amžiaus mūsų smegenyse vystosi už kalbą atsakingos sritys. Šie neuronų tinklai padeda mums mokantis. Vėliau naujos struktūros formuojasi ne taip greitai. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems kalbų mokytis yra sunkiau. Todėl turime stengtis skatinti kuo ankstyvesnį kalbų mokymąsį. Trumpai tariant: kuo mes jaunesni, tuo geriau. Vis dėlto yra kritikuojančių tokį ankstyvą mokymąsi. Jie nerimauja, kad daugiakalbystė apsunkina mažus vaikus. Be to, bijoma, kad jie taip niekada tinkamai ir neišmoks nė vienos kalbos. Šios baimės nėra paremtos moksliniais tyrimais. Daugelis lingvistų ir neuropsichologų yra optimistai. Jų tyrimai parodė teigiamus rezultatus. Paprastai vaikams smagu mokytis kalbų. O jei vaikai mokosi kalbų, jie taip pat ima apie jas galvoti. Taip jie geriau susipažįsta su savo gimtąja kalba. Tokios žinios praverčia visą jų gyvenimą. Gal netgi geriau pradėti nuo sudėtingesnių kalbų. Mat vaiko smegenys mokosi greitai ir intuityviai. Joms nesvarbu, kuris žodis išsaugomas: hello, ciao ar néih hóu!