Pasikalbėjimų knygelė

lt (Užsienio) kalbų mokymasis   »   fi Oppia vieraita kieliä

23 [dvidešimt trys]

(Užsienio) kalbų mokymasis

(Užsienio) kalbų mokymasis

23 [kaksikymmentäkolme]

Oppia vieraita kieliä

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Kur (jūs) mokėtės ispanų kalbos? M-ss--te --it-e -spanja-? M---- t- o----- e-------- M-s-ä t- o-i-t- e-p-n-a-? ------------------------- Missä te opitte espanjaa? 0
Ar mokate ir portugalų kalbą? O-aa---k- m--s-por--g--ia? O-------- m--- p---------- O-a-t-e-o m-ö- p-r-u-a-i-? -------------------------- Osaatteko myös portugalia? 0
Taip, (aš) moku ir šiek tiek itališkai. K-l------ o-aan--yö- -i--a--i-a-ia-. K----- j- o---- m--- h----- i------- K-l-ä- j- o-a-n m-ö- h-u-a- i-a-i-a- ------------------------------------ Kyllä, ja osaan myös hiukan italiaa. 0
Man atrodo, jūs kalbate labai gerai. Minu----ele--ä---pu-ut-e t-----a-hy-i-. M---- m--------- p------ t------ h----- M-n-n m-e-e-t-n- p-h-t-e t-d-l-a h-v-n- --------------------------------------- Minun mielestäni puhutte todella hyvin. 0
Šios kalbos gana panašios. K-e-et-ovat-ai-a sa-a---l-ais--. K----- o--- a--- s-------------- K-e-e- o-a- a-k- s-m-n-a-t-i-i-. -------------------------------- Kielet ovat aika samankaltaisia. 0
Aš jus labai gerai suprantu. M--ä --m-rrän n--t----v--. M--- y------- n---- h----- M-n- y-m-r-ä- n-i-ä h-v-n- -------------------------- Minä ymmärrän niitä hyvin. 0
Bet rašyti ir kalbėti yra sunku. Mu-t------mi-en -----r----ta-ine---n-vaike-a. M---- p-------- j- k------------- o- v------- M-t-a p-h-m-n-n j- k-r-o-t-a-i-e- o- v-i-e-a- --------------------------------------------- Mutta puhuminen ja kirjoittaminen on vaikeaa. 0
Aš dar daug klaidų darau. M-n----e- -i-lä -ont---ir-ett-. M--- t--- v---- m---- v-------- M-n- t-e- v-e-ä m-n-a v-r-e-t-. ------------------------------- Minä teen vielä monta virhettä. 0
Prašau mane visada pataisyti. O---a-h--ä--- -or-a-k---a-na--i--e--i. O---- h--- j- k-------- a--- v-------- O-k-a h-v- j- k-r-a-k-a a-n- v-r-e-n-. -------------------------------------- Olkaa hyvä ja korjatkaa aina virheeni. 0
Jūsų tartis (yra) visai gera. Ä----m--s--n- o- ih-n--yv-. Ä------------ o- i--- h---- Ä-n-ä-y-s-n-e o- i-a- h-v-. --------------------------- Ääntämyksenne on ihan hyvä. 0
Jūs turite nedidelį akcentą. Te-l---o- pien-----e-t--. T----- o- p---- a-------- T-i-l- o- p-e-i a-s-n-t-. ------------------------- Teillä on pieni aksentti. 0
Galima atpažinti, iš kur (jūs) atvykote. Tun-is--- mistä t-le-te. T-------- m---- t------- T-n-i-t-a m-s-ä t-l-t-e- ------------------------ Tunnistaa mistä tulette. 0
Kokia jūsų gimtoji kalba? Mikä on---id-n ----n-i-lenn-? M--- o- t----- ä------------- M-k- o- t-i-ä- ä-d-n-i-l-n-e- ----------------------------- Mikä on teidän äidinkielenne? 0
Ar (jūs) lankote kalbos kursus? Käyt--k- kie-ikurssi-? K------- k------------ K-y-t-k- k-e-i-u-s-i-? ---------------------- Käyttekö kielikurssia? 0
Kokį vadovėlį naudojate / Iš kokio vadovėlio mokotės? M-tä-o-p--i-jaa kä-t----? M--- o--------- k-------- M-t- o-p-k-r-a- k-y-ä-t-? ------------------------- Mitä oppikirjaa käytätte? 0
Dabar (šiuo metu) nežinau, kaip jis vadinasi. Mi-ä--n--ä-l------el-ä---e-- -en-nim-ä. M--- e- t---- h------- t---- s-- n----- M-n- e- t-l-ä h-t-e-l- t-e-ä s-n n-m-ä- --------------------------------------- Minä en tällä hetkellä tiedä sen nimeä. 0
Neprisimenu pavadinimo. Mi-ull---i-t-le nim---iel-en. M------ e- t--- n--- m------- M-n-l-e e- t-l- n-m- m-e-e-n- ----------------------------- Minulle ei tule nimi mieleen. 0
(Aš jį) pamiršau. O-e--unoht---t --n. O--- u-------- s--- O-e- u-o-t-n-t s-n- ------------------- Olen unohtanut sen. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Germanų kalbos

Germanų kalbos priklauso indoeuropiečių kalbų grupei. Ši lingvistinė grupė charakterizuojama pagal savo fonologinius bruožus. Šias kalbas iš kitų kalbų išskiria fonologija. Egzistuoja apie 15 germanų kalbų. Kaip gimtosiomis, jomis kalba 500 milijonų žmonių visame pasaulyje. Tikslų šiai šeimai priklausančių kalbų skaičių nustatyti sunku. Kartais neaišku, kas išliko: savarankiškos kalbos ar tik dialektai. Pati populiariausia germanų kalba yra anglų kalba. Ja kalba 350 milijonų žmonių visame pasaulyje. Po jos seka vokiečių ir olandų kalba. Germanų kalbos dalyjamos į kelias grupes. Šiaurės germanų, vakarų germanų ir rytų germanų. Šiaurės germanų grupei priklauso skandinavų kalbos. Anglų, vokiečių ir olandų kalbos priklauso vakarų germanų grupei. Visos rytų germanų kalbos išnyko. Šiai grupei anksčiau priklausė senoji anglų kalba. Germanų kalbos po pasaulį sklido kartu su kolonistais. Todėl Karibų jūros regione ir Pietų Afrikoje yra suprantama olandų kalba. Visos germanų kalbos kilo iš tų pačių šaknų. Tačiau nėra aišku, ar jos turėjo vieną bendrą kalbą. Be to, egzistuoja vos keli seni senovės germanų kalba rašyti tekstai. Skirtingai nei romanų kalbos, germanų kalbos neturi tiek daug išlikusių šaltinių. Todėl tyrinėti germanų kalbas daug sudėtingiau. Taip pat nedaug žinoma apie germanų tautų, arba teutonų, kultūrą. Teutonai nesusivienyjo. Todėl neturėjo bendro identiteto. Mokslui tyrinėjant jų kalbą tenka pasitelkti kitus šaltinius. Be graikų ir romėnų pagalbos apie teutonus žinotume labai nedaug!