Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   ca A la ciutat

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [vint-i-cinc]

A la ciutat

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kataloniečių Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. M’--ra----- -n------’es-a-i-. M---------- a--- a l--------- M-a-r-d-r-a a-a- a l-e-t-c-ó- ----------------------------- M’agradaria anar a l’estació. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. M------ari- -----a-l---ro-o-t. M---------- a--- a l---------- M-a-r-d-r-a a-a- a l-a-r-p-r-. ------------------------------ M’agradaria anar a l’aeroport. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. M’-gr--ar---an-r -l----t-- -- l- c--ta-. M---------- a--- a- c----- d- l- c------ M-a-r-d-r-a a-a- a- c-n-r- d- l- c-u-a-. ---------------------------------------- M’agradaria anar al centre de la ciutat. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? C------g - -’-st----? C-- v--- a l--------- C-m v-i- a l-e-t-c-ó- --------------------- Com vaig a l’estació? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Com va-g----’----p-rt? C-- v--- a l---------- C-m v-i- a l-a-r-p-r-? ---------------------- Com vaig a l’aeroport? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? C-- --i- ---c-ntr--de l--ciu--t? C-- v--- a- c----- d- l- c------ C-m v-i- a- c-n-r- d- l- c-u-a-? -------------------------------- Com vaig al centre de la ciutat? 0
Man reikia taksi. Em fa---lta-u- -a--. E- f- f---- u- t---- E- f- f-l-a u- t-x-. -------------------- Em fa falta un taxi. 0
Man reikia miesto plano. Em-fa f---- u- -l--d---- ----at. E- f- f---- u- p-- d- l- c------ E- f- f-l-a u- p-a d- l- c-u-a-. -------------------------------- Em fa falta un pla de la ciutat. 0
Man reikia viešbučio. Em-fa -a--a u--h-t-l. E- f- f---- u- h----- E- f- f-l-a u- h-t-l- --------------------- Em fa falta un hotel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. M’agr--a-i- l--g-r -- -otx-. M---------- l----- u- c----- M-a-r-d-r-a l-o-a- u- c-t-e- ---------------------------- M’agradaria llogar un cotxe. 0
Štai mano kreditinė kortelė. A--í----i---a -e-- target--de-crèdit. A--- t---- l- m--- t------ d- c------ A-u- t-n-u l- m-v- t-r-e-a d- c-è-i-. ------------------------------------- Aquí teniu la meva targeta de crèdit. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Aquí--e--u-e---eu-pe--ís-de--o--uir. A--- t---- e- m-- p----- d- c------- A-u- t-n-u e- m-u p-r-í- d- c-n-u-r- ------------------------------------ Aquí teniu el meu permís de conduir. 0
Ką galima pamatyti mieste? Què s-ha de v-si--r-a--a---utat? Q-- s--- d- v------ a l- c------ Q-è s-h- d- v-s-t-r a l- c-u-a-? -------------------------------- Què s’ha de visitar a la ciutat? 0
Nueikite į senamiestį. Vagi-a -- c--t-- v----. V--- a l- c----- v----- V-g- a l- c-u-a- v-l-a- ----------------------- Vagi a la ciutat vella. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Fa-i una ----t- --iad-. F--- u-- v----- g------ F-c- u-a v-s-t- g-i-d-. ----------------------- Faci una visita guiada. 0
Nueikite į uostą. Va-i a- p---. V--- a- p---- V-g- a- p-r-. ------------- Vagi al port. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. F-c- un-reco-r-g-t---l -or-. F--- u- r--------- p-- p---- F-c- u- r-c-r-e-u- p-l p-r-. ---------------------------- Faci un recorregut pel port. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Q----s --t-e--a--a---o-s t---s-i-ue---i -a? Q----- a----- a--------- t---------- h- h-- Q-i-e- a-t-e- a-r-c-i-n- t-r-s-i-u-s h- h-? ------------------------------------------- Quines altres atraccions turístiques hi ha? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!