Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   da I byen

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [femogtyve]

I byen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. J-g ---l --l sta--o---. J-- s--- t-- s--------- J-g s-a- t-l s-a-i-n-n- ----------------------- Jeg skal til stationen. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Je--s--l-t-- lu--ha-n--. J-- s--- t-- l---------- J-g s-a- t-l l-f-h-v-e-. ------------------------ Jeg skal til lufthavnen. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Jeg ---l-------n-r-m. J-- s--- t-- c------- J-g s-a- t-l c-n-r-m- --------------------- Jeg skal til centrum. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? H---d-n----m---jeg t-- s-a--one-? H------ k----- j-- t-- s--------- H-o-d-n k-m-e- j-g t-l s-a-i-n-n- --------------------------------- Hvordan kommer jeg til stationen? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Hvo-d-- -----r--e- --l lu-t-a--en? H------ k----- j-- t-- l---------- H-o-d-n k-m-e- j-g t-l l-f-h-v-e-? ---------------------------------- Hvordan kommer jeg til lufthavnen? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? H-or-a- k-mme- j----i--cent--m? H------ k----- j-- t-- c------- H-o-d-n k-m-e- j-g t-l c-n-r-m- ------------------------------- Hvordan kommer jeg til centrum? 0
Man reikia taksi. Je--ha--br-g f-r-e- ta--. J-- h-- b--- f-- e- t---- J-g h-r b-u- f-r e- t-x-. ------------------------- Jeg har brug for en taxa. 0
Man reikia miesto plano. Je--h-r ---g-fo- et-k-rt---er---e-. J-- h-- b--- f-- e- k--- o--- b---- J-g h-r b-u- f-r e- k-r- o-e- b-e-. ----------------------------------- Jeg har brug for et kort over byen. 0
Man reikia viešbučio. Je- h-r-br-g--or e- -o-e-. J-- h-- b--- f-- e- h----- J-g h-r b-u- f-r e- h-t-l- -------------------------- Jeg har brug for et hotel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Je--v----e-ne -ej--en -il. J-- v-- g---- l--- e- b--- J-g v-l g-r-e l-j- e- b-l- -------------------------- Jeg vil gerne leje en bil. 0
Štai mano kreditinė kortelė. He--e- mit --e-i---r-. H-- e- m-- k---------- H-r e- m-t k-e-i-k-r-. ---------------------- Her er mit kreditkort. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. H---er-----k-rekort. H-- e- m-- k-------- H-r e- m-t k-r-k-r-. -------------------- Her er mit kørekort. 0
Ką galima pamatyti mieste? H--- --a- m-n--- --b-en? H--- s--- m-- s- i b---- H-a- s-a- m-n s- i b-e-? ------------------------ Hvad skal man se i byen? 0
Nueikite į senamiestį. Gå -e--til---------e by--l. G- h-- t-- d-- g---- b----- G- h-n t-l d-n g-m-e b-d-l- --------------------------- Gå hen til den gamle bydel. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Ta- p- r-n-t-r-i ----. T-- p- r------ i b---- T-g p- r-n-t-r i b-e-. ---------------------- Tag på rundtur i byen. 0
Nueikite į uostą. G- ne--til h-vn--. G- n-- t-- h------ G- n-d t-l h-v-e-. ------------------ Gå ned til havnen. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Ta--på--a-n---ndf---. T-- p- h------------- T-g p- h-v-e-u-d-a-t- --------------------- Tag på havnerundfart. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? H-ilke--e---di---d-------er e-le-s? H----- s------------ e- d-- e------ H-i-k- s-v-r-i-h-d-r e- d-r e-l-r-? ----------------------------------- Hvilke seværdigheder er der ellers? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!