Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   de In der Stadt

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [fünfundzwanzig]

In der Stadt

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vokiečių Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Ic----c-t----- B---h-f. I-- m----- z-- B------- I-h m-c-t- z-m B-h-h-f- ----------------------- Ich möchte zum Bahnhof. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. I----ö---e --m-Fl-ghaf-n. I-- m----- z-- F--------- I-h m-c-t- z-m F-u-h-f-n- ------------------------- Ich möchte zum Flughafen. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. I----ö---e ins S-ad--e--r--. I-- m----- i-- S------------ I-h m-c-t- i-s S-a-t-e-t-u-. ---------------------------- Ich möchte ins Stadtzentrum. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Wie k--m- -ch zu---a---of? W-- k---- i-- z-- B------- W-e k-m-e i-h z-m B-h-h-f- -------------------------- Wie komme ich zum Bahnhof? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? W-e-k--me --h zu---l-gha---? W-- k---- i-- z-- F--------- W-e k-m-e i-h z-m F-u-h-f-n- ---------------------------- Wie komme ich zum Flughafen? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? W-e k--me ich-i-- -t-d-z-n-rum? W-- k---- i-- i-- S------------ W-e k-m-e i-h i-s S-a-t-e-t-u-? ------------------------------- Wie komme ich ins Stadtzentrum? 0
Man reikia taksi. I-h-b----h- e-n --xi. I-- b------ e-- T---- I-h b-a-c-e e-n T-x-. --------------------- Ich brauche ein Taxi. 0
Man reikia miesto plano. I-- -----he--i-e---tad-p-an. I-- b------ e---- S--------- I-h b-a-c-e e-n-n S-a-t-l-n- ---------------------------- Ich brauche einen Stadtplan. 0
Man reikia viešbučio. Ic- b---c---ei----tel. I-- b------ e-- H----- I-h b-a-c-e e-n H-t-l- ---------------------- Ich brauche ein Hotel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. I-h-möc-te-ei--Aut- --e-en. I-- m----- e-- A--- m------ I-h m-c-t- e-n A-t- m-e-e-. --------------------------- Ich möchte ein Auto mieten. 0
Štai mano kreditinė kortelė. H----is--m---e-K-e-itka-te. H--- i-- m---- K----------- H-e- i-t m-i-e K-e-i-k-r-e- --------------------------- Hier ist meine Kreditkarte. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Hier-i---me-n F--re-schein. H--- i-- m--- F------------ H-e- i-t m-i- F-h-e-s-h-i-. --------------------------- Hier ist mein Führerschein. 0
Ką galima pamatyti mieste? Wa--gibt -------e- Stadt z-------? W-- g--- e- i- d-- S---- z- s----- W-s g-b- e- i- d-r S-a-t z- s-h-n- ---------------------------------- Was gibt es in der Stadt zu sehen? 0
Nueikite į senamiestį. Gehe----e--- --- -l-----t. G---- S-- i- d-- A-------- G-h-n S-e i- d-e A-t-t-d-. -------------------------- Gehen Sie in die Altstadt. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Machen --e -i---St-d--un-f-h-t. M----- S-- e--- S-------------- M-c-e- S-e e-n- S-a-t-u-d-a-r-. ------------------------------- Machen Sie eine Stadtrundfahrt. 0
Nueikite į uostą. Gehe- -ie --m--a-en. G---- S-- z-- H----- G-h-n S-e z-m H-f-n- -------------------- Gehen Sie zum Hafen. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Mac-e- -ie eine--a---r-n--a-r-. M----- S-- e--- H-------------- M-c-e- S-e e-n- H-f-n-u-d-a-r-. ------------------------------- Machen Sie eine Hafenrundfahrt. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? We--h-----e-swü--i-k--t---g-b--es-auß-rde- no-h? W----- S----------------- g--- e- a------- n---- W-l-h- S-h-n-w-r-i-k-i-e- g-b- e- a-ß-r-e- n-c-? ------------------------------------------------ Welche Sehenswürdigkeiten gibt es außerdem noch? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!