Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   el Στην πόλη

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [είκοσι πέντε]

25 [eíkosi pénte]

Στην πόλη

[Stēn pólē]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių graikų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Θ--- ν--πά--στ-- --αθμό το- τ--νο-. Θ--- ν- π-- σ--- σ----- τ-- τ------ Θ-λ- ν- π-ω σ-ο- σ-α-μ- τ-υ τ-έ-ο-. ----------------------------------- Θέλω να πάω στον σταθμό του τρένου. 0
T-é-ō--a pá- -t-- st-thm- tou --én--. T---- n- p-- s--- s------ t-- t------ T-é-ō n- p-ō s-o- s-a-h-ó t-u t-é-o-. ------------------------------------- Thélō na páō ston stathmó tou trénou.
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Θέ-- ν- -ά- --- -ε-οδρόμι-. Θ--- ν- π-- σ-- α---------- Θ-λ- ν- π-ω σ-ο α-ρ-δ-ό-ι-. --------------------------- Θέλω να πάω στο αεροδρόμιο. 0
T-él- na --ō sto a-r-dróm--. T---- n- p-- s-- a---------- T-é-ō n- p-ō s-o a-r-d-ó-i-. ---------------------------- Thélō na páō sto aerodrómio.
(Aš) noriu į miesto centrą. Θέ-ω------ω στο--έντρ--τ-ς -ό---. Θ--- ν- π-- σ-- κ----- τ-- π----- Θ-λ- ν- π-ω σ-ο κ-ν-ρ- τ-ς π-λ-ς- --------------------------------- Θέλω να πάω στο κέντρο της πόλης. 0
Th-lō n---áō ----kéntro t----ólē-. T---- n- p-- s-- k----- t-- p----- T-é-ō n- p-ō s-o k-n-r- t-s p-l-s- ---------------------------------- Thélō na páō sto kéntro tēs pólēs.
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Πώ---α--άω στ-ν---αθμό-τ-υ-τ----υ; Π-- θ- π-- σ--- σ----- τ-- τ------ Π-ς θ- π-ω σ-ο- σ-α-μ- τ-υ τ-έ-ο-; ---------------------------------- Πώς θα πάω στον σταθμό του τρένου; 0
P-s th------s----s-a--mó-----tré-ou? P-- t-- p-- s--- s------ t-- t------ P-s t-a p-ō s-o- s-a-h-ó t-u t-é-o-? ------------------------------------ Pṓs tha páō ston stathmó tou trénou?
Kaip man nuvykti į oro uostą? Πώς-θ- πάω---- -ερ---ό-ι-; Π-- θ- π-- σ-- α---------- Π-ς θ- π-ω σ-ο α-ρ-δ-ό-ι-; -------------------------- Πώς θα πάω στο αεροδρόμιο; 0
P-s -ha -áō -to a---d-óm-o? P-- t-- p-- s-- a---------- P-s t-a p-ō s-o a-r-d-ó-i-? --------------------------- Pṓs tha páō sto aerodrómio?
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Π-ς θα-πά----- κέ--ρο -ης ----ς; Π-- θ- π-- σ-- κ----- τ-- π----- Π-ς θ- π-ω σ-ο κ-ν-ρ- τ-ς π-λ-ς- -------------------------------- Πώς θα πάω στο κέντρο της πόλης; 0
P-s---- pá--st- --n--o--ē- pólē-? P-- t-- p-- s-- k----- t-- p----- P-s t-a p-ō s-o k-n-r- t-s p-l-s- --------------------------------- Pṓs tha páō sto kéntro tēs pólēs?
Man reikia taksi. Χ-ειάζο----έ-- τ--ί. Χ--------- έ-- τ---- Χ-ε-ά-ο-α- έ-α τ-ξ-. -------------------- Χρειάζομαι ένα ταξί. 0
Ch-eiáz-mai éna--a--. C---------- é-- t---- C-r-i-z-m-i é-a t-x-. --------------------- Chreiázomai éna taxí.
Man reikia miesto plano. Χρ--ά----- --αν--άρτη τ-ς----η-. Χ--------- έ--- χ---- τ-- π----- Χ-ε-ά-ο-α- έ-α- χ-ρ-η τ-ς π-λ-ς- -------------------------------- Χρειάζομαι έναν χάρτη της πόλης. 0
Chrei---ma- é----chár-- --s pól--. C---------- é--- c----- t-- p----- C-r-i-z-m-i é-a- c-á-t- t-s p-l-s- ---------------------------------- Chreiázomai énan chártē tēs pólēs.
Man reikia viešbučio. Χ--ιά--μ-ι ξε-ο--χ---. Χ--------- ξ---------- Χ-ε-ά-ο-α- ξ-ν-δ-χ-ί-. ---------------------- Χρειάζομαι ξενοδοχείο. 0
Ch---á----i xenodo--eí-. C---------- x----------- C-r-i-z-m-i x-n-d-c-e-o- ------------------------ Chreiázomai xenodocheío.
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Θ-----λ---α -ο-κιάσ---να α---κ-νη--. Θ- ή---- ν- ν------- έ-- α---------- Θ- ή-ε-α ν- ν-ι-ι-σ- έ-α α-τ-κ-ν-τ-. ------------------------------------ Θα ήθελα να νοικιάσω ένα αυτοκίνητο. 0
T---ḗ-h-la ----oi--ásō --a-au---í-ēt-. T-- ḗ----- n- n------- é-- a---------- T-a ḗ-h-l- n- n-i-i-s- é-a a-t-k-n-t-. -------------------------------------- Tha ḗthela na noikiásō éna autokínēto.
Štai mano kreditinė kortelė. Ο--σ---η-πιστ----- μ-υ-κ----. Ο----- η π-------- μ-- κ----- Ο-ί-τ- η π-σ-ω-ι-ή μ-υ κ-ρ-α- ----------------------------- Ορίστε η πιστωτική μου κάρτα. 0
O--ste-ē -i-tō---- --u kárt-. O----- ē p-------- m-- k----- O-í-t- ē p-s-ō-i-ḗ m-u k-r-a- ----------------------------- Oríste ē pistōtikḗ mou kárta.
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Ορί--ε το δίπ-ωμά---υ. Ο----- τ- δ------ μ--- Ο-ί-τ- τ- δ-π-ω-ά μ-υ- ---------------------- Ορίστε το δίπλωμά μου. 0
O----------ípl-má-mo-. O----- t- d------ m--- O-í-t- t- d-p-ō-á m-u- ---------------------- Oríste to díplōmá mou.
Ką galima pamatyti mieste? Τι-μ---ε--να-δει -αν--- --ην -όλη; Τ- μ----- ν- δ-- κ----- σ--- π---- Τ- μ-ο-ε- ν- δ-ι κ-ν-ί- σ-η- π-λ-; ---------------------------------- Τι μπορεί να δει κανείς στην πόλη; 0
Ti -po----na -e--kan-í----ē--p-lē? T- m----- n- d-- k----- s--- p---- T- m-o-e- n- d-i k-n-í- s-ē- p-l-? ---------------------------------- Ti mporeí na dei kaneís stēn pólē?
Nueikite į senamiestį. Πη--ί--τε-σ-ην--α------λη. Π-------- σ--- π---- π---- Π-γ-ί-ε-ε σ-η- π-λ-ά π-λ-. -------------------------- Πηγαίνετε στην παλιά πόλη. 0
P---ínet- s-ē- --l-á-p-lē. P-------- s--- p---- p---- P-g-í-e-e s-ē- p-l-á p-l-. -------------------------- Pēgaínete stēn paliá pólē.
Padarykite ekskursiją po miestą. Κάντε --- -ε-ιήγ-ση --ην --λη. Κ---- μ-- π-------- σ--- π---- Κ-ν-ε μ-α π-ρ-ή-η-η σ-η- π-λ-. ------------------------------ Κάντε μία περιήγηση στην πόλη. 0
Kánte mí--pe-i--ē-ē-stē--p-lē. K---- m-- p-------- s--- p---- K-n-e m-a p-r-ḗ-ē-ē s-ē- p-l-. ------------------------------ Kánte mía periḗgēsē stēn pólē.
Nueikite į uostą. Πη-αίνε-- στο--ιμάν-. Π-------- σ-- λ------ Π-γ-ί-ε-ε σ-ο λ-μ-ν-. --------------------- Πηγαίνετε στο λιμάνι. 0
P----ne-----o---m-ni. P-------- s-- l------ P-g-í-e-e s-o l-m-n-. --------------------- Pēgaínete sto limáni.
Padarykite ekskursiją po uostą. Κ-ντ---ί- -ερι-γ-ση --ο----ά--. Κ---- μ-- π-------- σ-- λ------ Κ-ν-ε μ-α π-ρ-ή-η-η σ-ο λ-μ-ν-. ------------------------------- Κάντε μία περιήγηση στο λιμάνι. 0
Kánte m-a -eri----ē --o-l--án-. K---- m-- p-------- s-- l------ K-n-e m-a p-r-ḗ-ē-ē s-o l-m-n-. ------------------------------- Kánte mía periḗgēsē sto limáni.
Kokių įžymybių dar yra be to? Π----ά--α--ξ-οθέα-- --άρχου-; Π--- ά--- α-------- υ-------- Π-ι- ά-λ- α-ι-θ-α-α υ-ά-χ-υ-; ----------------------------- Ποια άλλα αξιοθέατα υπάρχουν; 0
Poia---l- a-i-t-é-----pár-h-u-? P--- á--- a--------- y--------- P-i- á-l- a-i-t-é-t- y-á-c-o-n- ------------------------------- Poia álla axiothéata ypárchoun?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!