Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   eo En la urbo

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [dudek kvin]

En la urbo

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. M- -a-u- -r---l-l- sta-idomo. M- ŝ---- i-- a- l- s--------- M- ŝ-t-s i-i a- l- s-a-i-o-o- ----------------------------- Mi ŝatus iri al la stacidomo. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Mi-ŝat-s i-i--l-la-flu-h-ve-o. M- ŝ---- i-- a- l- f---------- M- ŝ-t-s i-i a- l- f-u-h-v-n-. ------------------------------ Mi ŝatus iri al la flughaveno. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Mi-ŝat---iri--- ---urb-ce-t-o. M- ŝ---- i-- a- l- u---------- M- ŝ-t-s i-i a- l- u-b-c-n-r-. ------------------------------ Mi ŝatus iri al la urbocentro. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Kiel -i-a--n-u ---sta-id-mon? K--- m- a----- l- s---------- K-e- m- a-i-g- l- s-a-i-o-o-? ----------------------------- Kiel mi atingu la stacidomon? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Ki-- mi---ing- ---f--g---e-on? K--- m- a----- l- f----------- K-e- m- a-i-g- l- f-u-h-v-n-n- ------------------------------ Kiel mi atingu la flughavenon? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Ki---mi-atingu-l--ur-o-ent-on? K--- m- a----- l- u----------- K-e- m- a-i-g- l- u-b-c-n-r-n- ------------------------------ Kiel mi atingu la urbocentron? 0
Man reikia taksi. Mi----on-s t-----n. M- b------ t------- M- b-z-n-s t-k-i-n- ------------------- Mi bezonas taksion. 0
Man reikia miesto plano. M- --zo-as-u-bo-apo-. M- b------ u--------- M- b-z-n-s u-b-m-p-n- --------------------- Mi bezonas urbomapon. 0
Man reikia viešbučio. Mi bez---- hot-l--. M- b------ h------- M- b-z-n-s h-t-l-n- ------------------- Mi bezonas hotelon. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Mi --t-s l-pre--------. M- ŝ---- l------ a----- M- ŝ-t-s l-p-e-i a-t-n- ----------------------- Mi ŝatus lupreni aŭton. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Jen m-- k-edit----o. J-- m-- k----------- J-n m-a k-e-i-k-r-o- -------------------- Jen mia kreditkarto. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. J---m-- -ti-perm--i--. J-- m-- s------------- J-n m-a s-i-p-r-e-i-o- ---------------------- Jen mia stirpermesilo. 0
Ką galima pamatyti mieste? K-o-vizi---d-s e--l- ---o? K-- v--------- e- l- u---- K-o v-z-t-n-a- e- l- u-b-? -------------------------- Kio vizitindas en la urbo? 0
Nueikite į senamiestį. I----l-l---a-n--a---b-. I-- a- l- m------ u---- I-u a- l- m-l-o-a u-b-. ----------------------- Iru al la malnova urbo. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Far- --i----n-v--i--n--e-l--ur-o. F--- g------- v------ d- l- u---- F-r- g-i-a-a- v-z-t-n d- l- u-b-. --------------------------------- Faru gvidatan viziton de la urbo. 0
Nueikite į uostą. I-u al--a -a-eno. I-- a- l- h------ I-u a- l- h-v-n-. ----------------- Iru al la haveno. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Fa---g--da------z--on-de l- ha--n-. F--- g------- v------ d- l- h------ F-r- g-i-a-a- v-z-t-n d- l- h-v-n-. ----------------------------------- Faru gvidatan viziton de la haveno. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? K--j--idindaĵ-- esta--------i--? K--- v--------- e---- k--- t---- K-u- v-d-n-a-o- e-t-s k-o- t-u-? -------------------------------- Kiuj vidindaĵoj estas krom tiuj? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!