Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   et Linnas

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [kakskümmend viis]

Linnas

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Ma s------ r--------- m----. Ma sooviks rongijaama minna. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Ma s------ l--------- m----. Ma sooviks lennujaama minna. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Ma s------ k-------- m----. Ma sooviks kesklinna minna. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Ku---- s--- m- r---------? Kuidas saan ma rongijaama? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Ku---- s--- m- l---------? Kuidas saan ma lennujaama? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Ku---- s--- m- k--------? Kuidas saan ma kesklinna? 0
Man reikia taksi. Mu- o- t----- v---. Mul on taksot vaja. 0
Man reikia miesto plano. Mu- o- l---------- v---. Mul on linnakaarti vaja. 0
Man reikia viešbučio. Mu- o- h------ v---. Mul on hotelli vaja. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Ma s------ a---- r------. Ma sooviks autot rentida. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Si-- o- m- k-----------. Siin on mu krediitkaart. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Si-- o- m- j-------. Siin on mu juhiluba. 0
Ką galima pamatyti mieste? Mi- o- l----- v------? Mis on linnas vaadata? 0
Nueikite į senamiestį. Mi--- v--------. Minge vanalinna. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Te--- l----- r-------. Tehke linnas ringsõit. 0
Nueikite į uostą. Mi--- s--------. Minge sadamasse. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Te--- s-------------. Tehke sadamaringsõit. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Mi------- v--------------- o- s--- v---? Milliseid vaatamisväärsusi on siin veel? 0

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!