Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   fr En ville

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [vingt-cinq]

En ville

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių prancūzų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Je--o-----s a-l-r-à-l- --r-. J- v------- a---- à l- g---- J- v-u-r-i- a-l-r à l- g-r-. ---------------------------- Je voudrais aller à la gare. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. J----u----s -l--- à-l-a---por-. J- v------- a---- à l---------- J- v-u-r-i- a-l-r à l-a-r-p-r-. ------------------------------- Je voudrais aller à l’aéroport. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. J- v--drai- a---- d-ns le--ent-e--il-e. J- v------- a---- d--- l- c------------ J- v-u-r-i- a-l-r d-n- l- c-n-r---i-l-. --------------------------------------- Je voudrais aller dans le centre-ville. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Co--e-t--a-s-j--- -- ga---? C------ v------ à l- g--- ? C-m-e-t v-i---e à l- g-r- ? --------------------------- Comment vais-je à la gare ? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? C--me-t-v-is--e à-l-a----o-t-? C------ v------ à l--------- ? C-m-e-t v-i---e à l-a-r-p-r- ? ------------------------------ Comment vais-je à l’aéroport ? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Co--e-- va-s-----an--le --n-----i----? C------ v------ d--- l- c----------- ? C-m-e-t v-i---e d-n- l- c-n-r---i-l- ? -------------------------------------- Comment vais-je dans le centre-ville ? 0
Man reikia taksi. J’---b-soi-------t-xi. J--- b----- d--- t---- J-a- b-s-i- d-u- t-x-. ---------------------- J’ai besoin d’un taxi. 0
Man reikia miesto plano. J----be-o-n -----p-a- -- ---v-ll-. J--- b----- d--- p--- d- l- v----- J-a- b-s-i- d-u- p-a- d- l- v-l-e- ---------------------------------- J’ai besoin d’un plan de la ville. 0
Man reikia viešbučio. J--- --s-i- ---n -ô--l. J--- b----- d--- h----- J-a- b-s-i- d-u- h-t-l- ----------------------- J’ai besoin d’un hôtel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Je voud--i----ue- u-e---it-r-. J- v------- l---- u-- v------- J- v-u-r-i- l-u-r u-e v-i-u-e- ------------------------------ Je voudrais louer une voiture. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Voici-ma ca------ c-----. V---- m- c---- d- c------ V-i-i m- c-r-e d- c-é-i-. ------------------------- Voici ma carte de crédit. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. V-i-i-mo--p---i--d- -on-ui--. V---- m-- p----- d- c-------- V-i-i m-n p-r-i- d- c-n-u-r-. ----------------------------- Voici mon permis de conduire. 0
Ką galima pamatyti mieste? Q-e fa-t--l-vi--ter-d-ns la-vi----? Q-- f------ v------ d--- l- v---- ? Q-e f-u---l v-s-t-r d-n- l- v-l-e ? ----------------------------------- Que faut-il visiter dans la ville ? 0
Nueikite į senamiestį. A-l-z dans--- -ie-l-- v-l-e. A---- d--- l- v------ v----- A-l-z d-n- l- v-e-l-e v-l-e- ---------------------------- Allez dans la vieille ville. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Fa--e- un--vi-i-- guidée. F----- u-- v----- g------ F-i-e- u-e v-s-t- g-i-é-. ------------------------- Faites une visite guidée. 0
Nueikite į uostą. A-l----u----t. A---- a- p---- A-l-z a- p-r-. -------------- Allez au port. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. F-i--s--n t-u---u-p-rt. F----- u- t--- d- p---- F-i-e- u- t-u- d- p-r-. ----------------------- Faites un tour du port. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Qu-lles-a---e----t-a-tions------s-iq--s y-a---i- -n--re ? Q------ a----- a---------- t----------- y------- e----- ? Q-e-l-s a-t-e- a-t-a-t-o-s t-u-i-t-q-e- y-a-t-i- e-c-r- ? --------------------------------------------------------- Quelles autres attractions touristiques y-a-t-il encore ? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!