Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   no I byen

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [tjuefem]

I byen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Je----- til ---s--sjo---. J-- v-- t-- t------------ J-g v-l t-l t-g-t-s-o-e-. ------------------------- Jeg vil til togstasjonen. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Je- v-- t-l --yp-as-en. J-- v-- t-- f---------- J-g v-l t-l f-y-l-s-e-. ----------------------- Jeg vil til flyplassen. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Je------ti- --nt-u-. J-- v-- t-- s------- J-g v-l t-l s-n-r-m- -------------------- Jeg vil til sentrum. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? H---da- k-m-er --- --- to--t--j-ne-? H------ k----- j-- t-- t------------ H-o-d-n k-m-e- j-g t-l t-g-t-s-o-e-? ------------------------------------ Hvordan kommer jeg til togstasjonen? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Hvord-n---mm-----g---- f-yplass--? H------ k----- j-- t-- f---------- H-o-d-n k-m-e- j-g t-l f-y-l-s-e-? ---------------------------------- Hvordan kommer jeg til flyplassen? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? H-o------o--e- j-g-til----tru-? H------ k----- j-- t-- s------- H-o-d-n k-m-e- j-g t-l s-n-r-m- ------------------------------- Hvordan kommer jeg til sentrum? 0
Man reikia taksi. Je---ren-er--n d-o-j-. J-- t------ e- d------ J-g t-e-g-r e- d-o-j-. ---------------------- Jeg trenger en drosje. 0
Man reikia miesto plano. J---tr-ng-r-et-(by-kart. J-- t------ e- (-------- J-g t-e-g-r e- (-y-k-r-. ------------------------ Jeg trenger et (by)kart. 0
Man reikia viešbučio. Jeg-tren-er--t h-tel-. J-- t------ e- h------ J-g t-e-g-r e- h-t-l-. ---------------------- Jeg trenger et hotell. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. J---øns--r - -----e---il. J-- ø----- å l--- e- b--- J-g ø-s-e- å l-i- e- b-l- ------------------------- Jeg ønsker å leie en bil. 0
Štai mano kreditinė kortelė. He- -- --e-i-t--rt-- m--t. H-- e- k------------ m---- H-r e- k-e-i-t-o-t-t m-t-. -------------------------- Her er kredittkortet mitt. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Her-er fø-e--o--e- mi--. H-- e- f---------- m---- H-r e- f-r-r-o-t-t m-t-. ------------------------ Her er førerkortet mitt. 0
Ką galima pamatyti mieste? Hva--- det å se i -yen? H-- e- d-- å s- i b---- H-a e- d-t å s- i b-e-? ----------------------- Hva er det å se i byen? 0
Nueikite į senamiestį. Gå-på g--l--y-n. G- p- g--------- G- p- g-m-e-y-n- ---------------- Gå på gamlebyen. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. D-a--- ---h------- i -y--. D-- p- s---------- i b---- D-a p- s-g-t-e-i-g i b-e-. -------------------------- Dra på sightseeing i byen. 0
Nueikite į uostą. G- -i--ha---. G- t-- h----- G- t-l h-v-a- ------------- Gå til havna. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. D----- bå-s--ht--ein-. D-- p- b-------------- D-a p- b-t-i-h-s-e-n-. ---------------------- Dra på båtsightseeing. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Hvi--e -e---d-g---e- finne----- e-l-r-? H----- s------------ f----- d-- e------ H-i-k- s-v-r-i-h-t-r f-n-e- d-t e-l-r-? --------------------------------------- Hvilke severdigheter finnes det ellers? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!