Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   sk V meste

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [dvadsaťpäť]

V meste

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Ch--- b- s-- í-- n- ž--------- s------. Chcel by som ísť na železničnú stanicu. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Ch--- b- s-- í-- n- l------. Chcel by som ísť na letisko. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Ch--- b- s-- í-- d- c-----. Chcel by som ísť do centra. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Ak- s- d------- n- ž--------- s------? Ako sa dostanem na železničnú stanicu? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Ak- s- d------- n- l------? Ako sa dostanem na letisko? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Ak- s- d------- d- c-----? Ako sa dostanem do centra? 0
Man reikia taksi. Po-------- t----. Potrebujem taxík. 0
Man reikia miesto plano. Po-------- m--- m----. Potrebujem mapu mesta. 0
Man reikia viešbučio. Po-------- h----. Potrebujem hotel. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Ch--- b- s-- s- p------- a---. Chcel by som si prenajať auto. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Tu j- m--- k------- k----. Tu je moja kreditná karta. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Tu j- m-- v------- p------. Tu je môj vodičský preukaz. 0
Ką galima pamatyti mieste? Čo v----- s- d- v----- v m----? Čo všetko sa dá vidieť v meste? 0
Nueikite į senamiestį. Ch---- d- s------ m----. Choďte do starého mesta. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Ur---- s- o------ j---- p- m----. Urobte si okružnú jazdu po meste. 0
Nueikite į uostą. Ch---- d- p-------. Choďte do prístavu. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. Ur---- s- o------ j---- p- p-------. Urobte si okružnú jazdu po prístave. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Ak- p------------- s- t- e--- o---- t---? Aké pamätihodnosti sú tu ešte okrem toho? 0

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!