Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   sr У граду

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [двадесет и пет]

25 [dvadeset i pet]

У граду

[U gradu]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Хт-- / х---- б-- д- ж--------- с------. Хтео / хтела бих до железничке станице. 0
H--- / h---- b-- d- ž--------- s------. Ht-- / h---- b-- d- ž--------- s------. Hteo / htela bih do železničke stanice. H-e- / h-e-a b-h d- ž-l-z-i-k- s-a-i-e. -----/--------------------------------.
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Хт-- / х---- б-- д- а--------. Хтео / хтела бих до аеродрома. 0
H--- / h---- b-- d- a--------. Ht-- / h---- b-- d- a--------. Hteo / htela bih do aerodroma. H-e- / h-e-a b-h d- a-r-d-o-a. -----/-----------------------.
(Aš) noriu į miesto centrą. Хт-- / х---- б-- д- ц----- г----. Хтео / хтела бих до центра града. 0
H--- / h---- b-- d- c----- g----. Ht-- / h---- b-- d- c----- g----. Hteo / htela bih do centra grada. H-e- / h-e-a b-h d- c-n-r- g-a-a. -----/--------------------------.
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Ка-- д- и--- д- ж--------- с------? Како да идем до железничке станице? 0
K--- d- i--- d- ž--------- s------? Ka-- d- i--- d- ž--------- s------? Kako da idem do železničke stanice? K-k- d- i-e- d- ž-l-z-i-k- s-a-i-e? ----------------------------------?
Kaip man nuvykti į oro uostą? Ка-- д- и--- д- а--------? Како да идем до аеродрома? 0
K--- d- i--- d- a--------? Ka-- d- i--- d- a--------? Kako da idem do aerodroma? K-k- d- i-e- d- a-r-d-o-a? -------------------------?
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Ка-- д- и--- д- ц----- г----? Како да идем до центра града? 0
K--- d- i--- d- c----- g----? Ka-- d- i--- d- c----- g----? Kako da idem do centra grada? K-k- d- i-e- d- c-n-r- g-a-a? ----------------------------?
Man reikia taksi. Тр---- т----. Требам такси. 0
T----- t----. Tr---- t----. Trebam taksi. T-e-a- t-k-i. ------------.
Man reikia miesto plano. Тр---- п--- г----. Требам план града. 0
T----- p--- g----. Tr---- p--- g----. Trebam plan grada. T-e-a- p-a- g-a-a. -----------------.
Man reikia viešbučio. Тр---- х----. Требам хотел. 0
T----- h----. Tr---- h----. Trebam hotel. T-e-a- h-t-l. ------------.
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Хт-- / х---- б-- и-------- а---. Хтео / хтела бих изнајмити ауто. 0
H--- / h---- b-- i-------- a---. Ht-- / h---- b-- i-------- a---. Hteo / htela bih iznajmiti auto. H-e- / h-e-a b-h i-n-j-i-i a-t-. -----/-------------------------.
Štai mano kreditinė kortelė. Ов-- ј- м--- к------- к------. Овде је моја кредитна картица. 0
O--- j- m--- k------- k------. Ov-- j- m--- k------- k------. Ovde je moja kreditna kartica. O-d- j- m-j- k-e-i-n- k-r-i-a. -----------------------------.
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Ов-- ј- м--- в------ д------. Овде је моја возачка дозвола. 0
O--- j- m--- v------ d------. Ov-- j- m--- v------ d------. Ovde je moja vozačka dozvola. O-d- j- m-j- v-z-č-a d-z-o-a. ----------------------------.
Ką galima pamatyti mieste? Шт- с- и-- в----- у г----? Шта се има видети у граду? 0
Š-- s- i-- v----- u g----? Št- s- i-- v----- u g----? Šta se ima videti u gradu? Š-a s- i-a v-d-t- u g-a-u? -------------------------?
Nueikite į senamiestį. Ид--- у с---- г---. Идите у стари град. 0
I---- u s---- g---. Id--- u s---- g---. Idite u stari grad. I-i-e u s-a-i g-a-. ------------------.
Padarykite ekskursiją po miestą. На------- о------- г----. Направите обилазак града. 0
N-------- o------- g----. Na------- o------- g----. Napravite obilazak grada. N-p-a-i-e o-i-a-a- g-a-a. ------------------------.
Nueikite į uostą. Ид--- д- л---. Идите до луке. 0
I---- d- l---. Id--- d- l---. Idite do luke. I-i-e d- l-k-. -------------.
Padarykite ekskursiją po uostą. На------- о------- л---. Направите обилазак лукe. 0
N-------- o------- l---. Na------- o------- l---. Napravite obilazak luke. N-p-a-i-e o-i-a-a- l-k-. -----------------------.
Kokių įžymybių dar yra be to? Ко-- ј-- з----------- п------? Које још знаменитости постоје? 0
K--- j-- z----------- p------? Ko-- j-- z----------- p------? Koje još znamenitosti postoje? K-j- j-š z-a-e-i-o-t- p-s-o-e? -----------------------------?

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!