Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   sv I staden

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [tjugofem]

I staden

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Jag----l -i----tation--. J-- v--- t--- s--------- J-g v-l- t-l- s-a-i-n-n- ------------------------ Jag vill till stationen. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Ja--vill-t--l-fly-plat-e-. J-- v--- t--- f----------- J-g v-l- t-l- f-y-p-a-s-n- -------------------------- Jag vill till flygplatsen. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. J-g-vi-l ti-l-cent-um. J-- v--- t--- c------- J-g v-l- t-l- c-n-r-m- ---------------------- Jag vill till centrum. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? Hu--k-mmer -a----ll st--ionen? H-- k----- j-- t--- s--------- H-r k-m-e- j-g t-l- s-a-i-n-n- ------------------------------ Hur kommer jag till stationen? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? Hu- --mm-- j-----l- -ly---a-se-? H-- k----- j-- t--- f----------- H-r k-m-e- j-g t-l- f-y-p-a-s-n- -------------------------------- Hur kommer jag till flygplatsen? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Hu- --mme---a-------c--trum? H-- k----- j-- t--- c------- H-r k-m-e- j-g t-l- c-n-r-m- ---------------------------- Hur kommer jag till centrum? 0
Man reikia taksi. Ja- b--öv-r--n t-xi. J-- b------ e- t---- J-g b-h-v-r e- t-x-. -------------------- Jag behöver en taxi. 0
Man reikia miesto plano. J-- -ehö-e- -n -t-d-kart-. J-- b------ e- s---------- J-g b-h-v-r e- s-a-s-a-t-. -------------------------- Jag behöver en stadskarta. 0
Man reikia viešbučio. Ja- b--ö--r -t--ho--l-. J-- b------ e-- h------ J-g b-h-v-r e-t h-t-l-. ----------------------- Jag behöver ett hotell. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. J-g--ku-le v-lj-----a -n--il. J-- s----- v---- h--- e- b--- J-g s-u-l- v-l-a h-r- e- b-l- ----------------------------- Jag skulle vilja hyra en bil. 0
Štai mano kreditinė kortelė. Hä- ä---i---k-----o--. H-- ä- m--- k--------- H-r ä- m-t- k-n-o-o-t- ---------------------- Här är mitt kontokort. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Hä- är -i-- k------. H-- ä- m--- k------- H-r ä- m-t- k-r-o-t- -------------------- Här är mitt körkort. 0
Ką galima pamatyti mieste? Vad --nns--et -t--s- --st----? V-- f---- d-- a-- s- i s------ V-d f-n-s d-t a-t s- i s-a-e-? ------------------------------ Vad finns det att se i staden? 0
Nueikite į senamiestį. Gå i gam-- ----. G- i g---- s---- G- i g-m-a s-a-. ---------------- Gå i gamla stan. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Ta -- ru---ur--en-m s--den. T- e- r------ g---- s------ T- e- r-n-t-r g-n-m s-a-e-. --------------------------- Ta en rundtur genom staden. 0
Nueikite į uostą. G- -i-l --mnen. G- t--- h------ G- t-l- h-m-e-. --------------- Gå till hamnen. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. T---- tur i --m-e-. T- e- t-- i h------ T- e- t-r i h-m-e-. ------------------- Ta en tur i hamnen. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? V--ka -e-är-he--- ---n--d-- -nna--? V---- s---------- f---- d-- a------ V-l-a s-v-r-h-t-r f-n-s d-t a-n-r-? ----------------------------------- Vilka sevärdheter finns det annars? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!