Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   tr Şehirde

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [yirmi beş]

Şehirde

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių turkų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. T-e- i-----onu---gi-m-k --t--o--m. T--- i---------- g----- i--------- T-e- i-t-s-o-u-a g-t-e- i-t-y-r-m- ---------------------------------- Tren istasyonuna gitmek istiyorum. 0
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. Hava-----ın--g-t-ek-i-tiyoru-. H----------- g----- i--------- H-v-l-m-n-n- g-t-e- i-t-y-r-m- ------------------------------ Havalimanına gitmek istiyorum. 0
(Aš) noriu į miesto centrą. Ş-h-r -erke--ne gi---------y----. Ş---- m-------- g----- i--------- Ş-h-r m-r-e-i-e g-t-e- i-t-y-r-m- --------------------------------- Şehir merkezine gitmek istiyorum. 0
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? T--n ---asy----a-n-----gideri-? T--- i---------- n---- g------- T-e- i-t-s-o-u-a n-s-l g-d-r-m- ------------------------------- Tren istasyonuna nasıl giderim? 0
Kaip man nuvykti į oro uostą? H-----m--ı-a ----l -i--rim? H----------- n---- g------- H-v-l-m-n-n- n-s-l g-d-r-m- --------------------------- Havalimanına nasıl giderim? 0
Kaip man nuvykti į miesto centrą? Ş-h-- --r----ne -a-ı- -id-r-m? Ş---- m-------- n---- g------- Ş-h-r m-r-e-i-e n-s-l g-d-r-m- ------------------------------ Şehir merkezine nasıl giderim? 0
Man reikia taksi. Bir-ta---ye----iy-c-m-va-. B-- t------ i-------- v--- B-r t-k-i-e i-t-y-c-m v-r- -------------------------- Bir taksiye ihtiyacım var. 0
Man reikia miesto plano. B---ş-hi--ha--tas-n- i-tiy-cı--var. B-- ş---- h--------- i-------- v--- B-r ş-h-r h-r-t-s-n- i-t-y-c-m v-r- ----------------------------------- Bir şehir haritasına ihtiyacım var. 0
Man reikia viešbučio. B-r o--le ih--yacım--a-. B-- o---- i-------- v--- B-r o-e-e i-t-y-c-m v-r- ------------------------ Bir otele ihtiyacım var. 0
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. B-r --aba-k-ra--m-k-i------um. B-- a---- k-------- i--------- B-r a-a-a k-r-l-m-k i-t-y-r-m- ------------------------------ Bir araba kiralamak istiyorum. 0
Štai mano kreditinė kortelė. İ--- ----i -a-tım. İ--- k---- k------ İ-t- k-e-i k-r-ı-. ------------------ İşte kredi kartım. 0
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. İşt- -----ü---lg-m. İ--- s----- b------ İ-t- s-r-c- b-l-e-. ------------------- İşte sürücü belgem. 0
Ką galima pamatyti mieste? Şe-ir---gö-----e- -- -ar? Ş------ g-------- n- v--- Ş-h-r-e g-r-l-c-k n- v-r- ------------------------- Şehirde görülecek ne var? 0
Nueikite į senamiestį. Şeh-i---sk- kıs--na -i--n-z. Ş----- e--- k------ g------- Ş-h-i- e-k- k-s-ı-a g-d-n-z- ---------------------------- Şehrin eski kısmına gidiniz. 0
Padarykite ekskursiją po miestą. Ş--ir ---u ---nız. Ş---- t--- a------ Ş-h-r t-r- a-ı-ı-. ------------------ Şehir turu atınız. 0
Nueikite į uostą. L-m--- --di---. L----- g------- L-m-n- g-d-n-z- --------------- Limana gidiniz. 0
Padarykite ekskursiją po uostą. L-m-n tur- yapın--. L---- t--- y------- L-m-n t-r- y-p-n-z- ------------------- Liman turu yapınız. 0
Kokių įžymybių dar yra be to? Görülm-y--d-ğe- b-ş-- n--er--a-? G-------- d---- b---- n---- v--- G-r-l-e-e d-ğ-r b-ş-a n-l-r v-r- -------------------------------- Görülmeye değer başka neler var? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!