Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   zh 在城里

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25[二十五]

25 [Èrshíwǔ]

在城里

[zài chéng lǐ]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kinų (supaprastinta) Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. 我 - 到-火-站 - 。 我 要 到 火-- 去 。 我 要 到 火-站 去 。 ------------- 我 要 到 火车站 去 。 0
w----- dà- h--c-- zh-n q-. w- y-- d-- h----- z--- q-- w- y-o d-o h-ǒ-h- z-à- q-. -------------------------- wǒ yào dào huǒchē zhàn qù.
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. 我-要---飞机场 去-。 我 要 到 飞-- 去 。 我 要 到 飞-场 去 。 ------------- 我 要 到 飞机场 去 。 0
Wǒ ----dà---ē-----hǎn- qù. W- y-- d-- f---- c---- q-- W- y-o d-o f-i-ī c-ǎ-g q-. -------------------------- Wǒ yào dào fēijī chǎng qù.
(Aš) noriu į miesto centrą. 我-要 - 市中--去 。 我 要 到 市-- 去 。 我 要 到 市-心 去 。 ------------- 我 要 到 市中心 去 。 0
Wǒ --o-dào--hì --ōn--īn--ù. W- y-- d-- s-- z------- q-- W- y-o d-o s-ì z-ō-g-ī- q-. --------------------------- Wǒ yào dào shì zhōngxīn qù.
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? 到-火-站----走-? 到 火-- 怎- 走 ? 到 火-站 怎- 走 ? ------------ 到 火车站 怎么 走 ? 0
Dà- ----------n z---e--ǒu? D-- h----- z--- z---- z--- D-o h-ǒ-h- z-à- z-n-e z-u- -------------------------- Dào huǒchē zhàn zěnme zǒu?
Kaip man nuvykti į oro uostą? 到 -机- 怎么-走-? 到 飞-- 怎- 走 ? 到 飞-场 怎- 走 ? ------------ 到 飞机场 怎么 走 ? 0
Dà------ī------ --nme z-u? D-- f---- c---- z---- z--- D-o f-i-ī c-ǎ-g z-n-e z-u- -------------------------- Dào fēijī chǎng zěnme zǒu?
Kaip man nuvykti į miesto centrą? 到--中心 ---走-? 到 市-- 怎- 走 ? 到 市-心 怎- 走 ? ------------ 到 市中心 怎么 走 ? 0
Dào--h--zh--g-īn----me -ǒ-? D-- s-- z------- z---- z--- D-o s-ì z-ō-g-ī- z-n-e z-u- --------------------------- Dào shì zhōngxīn zěnme zǒu?
Man reikia taksi. 我 需要 一--出-- 。 我 需- 一- 出-- 。 我 需- 一- 出-车 。 ------------- 我 需要 一辆 出租车 。 0
W--xū-ào yī -ià-g-c--zū ---. W- x---- y- l---- c---- c--- W- x-y-o y- l-à-g c-ū-ū c-ē- ---------------------------- Wǒ xūyào yī liàng chūzū chē.
Man reikia miesto plano. 我-需要 ---城--地--。 我 需- 一- 城- 地- 。 我 需- 一- 城- 地- 。 --------------- 我 需要 一张 城市 地图 。 0
W- ----- y--z-ān- ch---sh- d-t-. W- x---- y- z---- c------- d---- W- x-y-o y- z-ā-g c-é-g-h- d-t-. -------------------------------- Wǒ xūyào yī zhāng chéngshì dìtú.
Man reikia viešbučio. 我 --住 ---。 我 要 住 宾- 。 我 要 住 宾- 。 ---------- 我 要 住 宾馆 。 0
W- y-o-zh- --ngu--. W- y-- z-- b------- W- y-o z-ù b-n-u-n- ------------------- Wǒ yào zhù bīnguǎn.
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. 我---租 一辆-车-。 我 要 租 一- 车 。 我 要 租 一- 车 。 ------------ 我 要 租 一辆 车 。 0
W- -à--zū--ī -ià-- c--. W- y-- z- y- l---- c--- W- y-o z- y- l-à-g c-ē- ----------------------- Wǒ yào zū yī liàng chē.
Štai mano kreditinė kortelė. 这--我的 -用- 。 这- 我- 信-- 。 这- 我- 信-卡 。 ----------- 这是 我的 信用卡 。 0
Zhè---- w-----x-n---gk-. Z-- s-- w- d- x--------- Z-è s-ì w- d- x-n-ò-g-ǎ- ------------------------ Zhè shì wǒ de xìnyòngkǎ.
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. 这-----驾--/-- 。 这- 我- 驾----- 。 这- 我- 驾-证-驾- 。 -------------- 这是 我的 驾驶证/驾照 。 0
Z-- s---w---------hǐ-zhèn-/--ià-h--. Z-- s-- w- d- j----- z----- j------- Z-è s-ì w- d- j-à-h- z-è-g- j-à-h-o- ------------------------------------ Zhè shì wǒ de jiàshǐ zhèng/ jiàzhào.
Ką galima pamatyti mieste? 这 城市--有-什么------以--观-？ 这 城-- 有 什- 景-- 可- 参- ？ 这 城-里 有 什- 景-儿 可- 参- ？ ---------------------- 这 城市里 有 什么 景点儿 可以 参观 ？ 0
Zh- -hén-shì l---ǒ- --é m- j---d--n ---k----cā---ān? Z-- c------- l- y-- s-- m- j------- e- k--- c------- Z-è c-é-g-h- l- y-u s-é m- j-n-d-ǎ- e- k-y- c-n-u-n- ---------------------------------------------------- Zhè chéngshì li yǒu shé me jǐngdiǎn er kěyǐ cānguān?
Nueikite į senamiestį. 您-- -城-吧 。 您 去 古- 吧 。 您 去 古- 吧 。 ---------- 您 去 古城 吧 。 0
Nín-q- gǔ---n- -a. N-- q- g------ b-- N-n q- g-c-é-g b-. ------------------ Nín qù gǔchéng ba.
Padarykite ekskursiją po miestą. 您--以--车 环- 一游-。 您 可- 乘- 环- 一- 。 您 可- 乘- 环- 一- 。 --------------- 您 可以 乘车 环城 一游 。 0
N-n kěyǐ -hé-- ch--h-án ch--g----yóu. N-- k--- c---- c-- h--- c---- y- y--- N-n k-y- c-é-g c-ē h-á- c-é-g y- y-u- ------------------------------------- Nín kěyǐ chéng chē huán chéng yī yóu.
Nueikite į uostą. 您-去 港口---。 您 去 港- 吧 。 您 去 港- 吧 。 ---------- 您 去 港口 吧 。 0
Ní---ù--ǎ-g-ǒu b-. N-- q- g------ b-- N-n q- g-n-k-u b-. ------------------ Nín qù gǎngkǒu ba.
Padarykite ekskursiją po uostą. 您--着 -口 -一- 。 您 沿- 港- 走-- 。 您 沿- 港- 走-走 。 ------------- 您 沿着 港口 走一走 。 0
N-n---nzhe -ǎn-kǒ- zǒ--yī-zǒu. N-- y----- g------ z-- y- z--- N-n y-n-h- g-n-k-u z-u y- z-u- ------------------------------ Nín yánzhe gǎngkǒu zǒu yī zǒu.
Kokių įžymybių dar yra be to? 除--- 还有 什么-名-古- ？ 除--- 还- 什- 名--- ？ 除-之- 还- 什- 名-古- ？ ----------------- 除此之外 还有 什么 名胜古迹 ？ 0
C-ú--- z-- -ài-h-i y-u--h- -e--ín------ --jī? C-- c- z-- w-- h-- y-- s-- m- m-------- g---- C-ú c- z-ī w-i h-i y-u s-é m- m-n-s-è-g g-j-? --------------------------------------------- Chú cǐ zhī wài hái yǒu shé me míngshèng gǔjī?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!