Pasikalbėjimų knygelė

lt Gamtoje   »   bg Сред природата

26 [dvidešimt šeši]

Gamtoje

Gamtoje

26 [двайсет и шест]

26 [dvayset i shest]

Сред природата

[Sred prirodata]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bulgarų Žaisti Daugiau
Ar matai ten bokštą? В-жд-- -и--улата----? В----- л- к----- т--- В-ж-а- л- к-л-т- т-м- --------------------- Виждаш ли кулата там? 0
V--h-a-h-li--ula-- t--? V------- l- k----- t--- V-z-d-s- l- k-l-t- t-m- ----------------------- Vizhdash li kulata tam?
Ar matai ten kalną? В-ж-аш л--вър-а --м? В----- л- в---- т--- В-ж-а- л- в-р-а т-м- -------------------- Виждаш ли върха там? 0
Vi-h--sh-l--vyrkh--ta-? V------- l- v----- t--- V-z-d-s- l- v-r-h- t-m- ----------------------- Vizhdash li vyrkha tam?
Ar matai ten kaimą? В-жд----и с-ло-- та-? В----- л- с----- т--- В-ж-а- л- с-л-т- т-м- --------------------- Виждаш ли селото там? 0
Vi--das--li selo-- t-m? V------- l- s----- t--- V-z-d-s- l- s-l-t- t-m- ----------------------- Vizhdash li seloto tam?
Ar matai ten upę? В----- л- -е-ат--там? В----- л- р----- т--- В-ж-а- л- р-к-т- т-м- --------------------- Виждаш ли реката там? 0
V--hdash l- r---t- --m? V------- l- r----- t--- V-z-d-s- l- r-k-t- t-m- ----------------------- Vizhdash li rekata tam?
Ar matai ten tiltą? Виж-аш -и-м--та -ам? В----- л- м---- т--- В-ж-а- л- м-с-а т-м- -------------------- Виждаш ли моста там? 0
Vizh--sh-l- m-s-- ---? V------- l- m---- t--- V-z-d-s- l- m-s-a t-m- ---------------------- Vizhdash li mosta tam?
Ar matai ten ežerą? Виж--- ли ----от---ам? В----- л- е------ т--- В-ж-а- л- е-е-о-о т-м- ---------------------- Виждаш ли езерото там? 0
V------h-l- y---r--o--am? V------- l- y------- t--- V-z-d-s- l- y-z-r-t- t-m- ------------------------- Vizhdash li yezeroto tam?
Tas paukštis ten man patinka. Пт-чката е- та- -и---р--в-. П------- е- т-- м- х------- П-и-к-т- е- т-м м- х-р-с-а- --------------------------- Птичката ей там ми харесва. 0
P--c-k--a --y--am mi -har--va. P-------- y-- t-- m- k-------- P-i-h-a-a y-y t-m m- k-a-e-v-. ------------------------------ Ptichkata yey tam mi kharesva.
Tas medis ten man patinka. Дър-о-о -----м ми х--есва. Д------ е- т-- м- х------- Д-р-о-о е- т-м м- х-р-с-а- -------------------------- Дървото ей там ми харесва. 0
D-r---o -ey ta---- ----e-v-. D------ y-- t-- m- k-------- D-r-o-o y-y t-m m- k-a-e-v-. ---------------------------- Dyrvoto yey tam mi kharesva.
Šis akmuo čia man patinka. С--лат- --к м---а--с-а. С------ т-- м- х------- С-а-а-а т-к м- х-р-с-а- ----------------------- Скалата тук ми харесва. 0
Sk----a-t-- m- k-a-e-v-. S------ t-- m- k-------- S-a-a-a t-k m- k-a-e-v-. ------------------------ Skalata tuk mi kharesva.
Tas parkas ten man patinka. Парк-- ей-та---и харесв-. П----- е- т-- м- х------- П-р-ъ- е- т-м м- х-р-с-а- ------------------------- Паркът ей там ми харесва. 0
P-rky- --y-t-- m--khar----. P----- y-- t-- m- k-------- P-r-y- y-y t-m m- k-a-e-v-. --------------------------- Parkyt yey tam mi kharesva.
Tas sodas ten man patinka. Гра-и-ат- -й-т-м----хар-с-а. Г-------- е- т-- м- х------- Г-а-и-а-а е- т-м м- х-р-с-а- ---------------------------- Градината ей там ми харесва. 0
G--d----a y-y-ta- mi-k--r---a. G-------- y-- t-- m- k-------- G-a-i-a-a y-y t-m m- k-a-e-v-. ------------------------------ Gradinata yey tam mi kharesva.
Ši gėlė čia man patinka. Цвете-о тук м- х-ре-ва. Ц------ т-- м- х------- Ц-е-е-о т-к м- х-р-с-а- ----------------------- Цветето тук ми харесва. 0
T---t-t---uk m-----res--. T------- t-- m- k-------- T-v-t-t- t-k m- k-a-e-v-. ------------------------- Tsveteto tuk mi kharesva.
Man tai gražu. Спoр-- м-н-то-а е ху--во. С----- м-- т--- е х------ С-o-е- м-н т-в- е х-б-в-. ------------------------- Спoред мен това е хубаво. 0
Sp--ed------o-a -e k-u-a-o. S----- m-- t--- y- k------- S-o-e- m-n t-v- y- k-u-a-o- --------------------------- Spored men tova ye khubavo.
Man tai įdomu. С-o--д---- т-ва --инт-р-сно. С----- м-- т--- е и--------- С-o-е- м-н т-в- е и-т-р-с-о- ---------------------------- Спoред мен това е интересно. 0
Spore----- t----y----te-esn-. S----- m-- t--- y- i--------- S-o-e- m-n t-v- y- i-t-r-s-o- ----------------------------- Spored men tova ye interesno.
Man tai nuostabiai gražu. Спoр-- ме- т----е пр-кр--н-. С----- м-- т--- е п--------- С-o-е- м-н т-в- е п-е-р-с-о- ---------------------------- Спoред мен това е прекрасно. 0
Sp--ed--e- -o-- ye -r-k----o. S----- m-- t--- y- p--------- S-o-e- m-n t-v- y- p-e-r-s-o- ----------------------------- Spored men tova ye prekrasno.
Man tai bjauru. С----д--е- то-- е--р-зно. С----- м-- т--- е г------ С-o-е- м-н т-в- е г-о-н-. ------------------------- Спoред мен това е грозно. 0
S--r-d--en----a -e gr--no. S----- m-- t--- y- g------ S-o-e- m-n t-v- y- g-o-n-. -------------------------- Spored men tova ye grozno.
Man tai nuobodu. С-o--д-мен-то-а - с-----. С----- м-- т--- е с------ С-o-е- м-н т-в- е с-у-н-. ------------------------- Спoред мен това е скучно. 0
S---e- men to-- ye-sku-h--. S----- m-- t--- y- s------- S-o-e- m-n t-v- y- s-u-h-o- --------------------------- Spored men tova ye skuchno.
Man tai baisu / siaubinga. Спoре- -е- --в--- ---сно. С----- м-- т--- е у------ С-o-е- м-н т-в- е у-а-н-. ------------------------- Спoред мен това е ужасно. 0
S--r-- men---va -- ----s--. S----- m-- t--- y- u------- S-o-e- m-n t-v- y- u-h-s-o- --------------------------- Spored men tova ye uzhasno.

Kalbos ir posakiai

Kiekvienoje kalboje yra posakių. Dėl šios priežasties posakiai yra svarbi nacionalinio identiteto dalis. Posakiai atskleidžia šalies normas ir vertybes. Jų forma yra gerai žinoma ir nekeičiama. Posakiai visada būna trumpi ir glausti. Neretai juose panaudojamos metaforos. Daugelis posakių taip pat yra labai poetiški. Neretai jie pataria ar nurodo, kaip elgtis. Tačiau kai kurie posakiai taip pat yra ir kritiški. Posakiuose neretai panaudojami stereotipai. Dažnai juose yra tariamai tipiškų kitų šalių ar gyventojų bruožų. Posakiai turi ilgas tradicijas. Aristotelis gyrė posakius ir vadino juos trumpais filosofiniais darbais. Posakiai yra svarbios stilistinės priemonės retorikoje ir literatūroje. Jie ypatingi tuo, kad visada išlieka aktualūs. Lingvistikoje egzistuoja disciplina skirta būtent posakių tyrinėjimui. Daugelis posakių randami keliose kalbose. Taigi jie gali būti leksiškai identiški. Tokiu atveju, skirtingų kalbų atstovai naudoja tuos pačius žodžius. Bellende Hunde beißen nicht. Perro que ladra no muerde. (DE-ES) Kiti posakiai yra panašūs savo semantine reikšme. Ta pati prasmė išreiškiama kitokiais žodžiais. Appeler un chat un chat. Dire pane al pane e vino al vino. (FR-IT) Tad posakiai padeda mums suprasti kitus žmones ir kultūras. Įdomiausi posakiai sutinkami visame pasaulyje. Jie susijęs su „pagrindinėmis“ gyvenimo temomis. Jie kalba apie universalius potyrius. Posakiai įrodo, kad visi esame panašūs – nesvarbu, kokia kalba kalbame!