Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešbutyje — atvykimas   »   tr Otelde – varış

27 [dvidešimt septyni]

Viešbutyje — atvykimas

Viešbutyje — atvykimas

27 [yirmi yedi]

Otelde – varış

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių turkų Žaisti Daugiau
Ar turite laisvą kambarį? B-- bir-o--n-z --- m-? B-- b-- o----- v-- m-- B-ş b-r o-a-ı- v-r m-? ---------------------- Boş bir odanız var mı? 0
(Aš) užsisakiau kambarį. Ben-b-- -da--e--rve e-t-m. B-- b-- o-- r------ e----- B-n b-r o-a r-z-r-e e-t-m- -------------------------- Ben bir oda rezerve ettim. 0
Mano pavardė — Miuler (is). B---m--d-m M--l-r. B---- a--- M------ B-n-m a-ı- M-l-e-. ------------------ Benim adım Müller. 0
Man reikia vienviečio kambario. T-k-k-şil-k -daya ---i---ım----. T-- k------ o---- i-------- v--- T-k k-ş-l-k o-a-a i-t-y-c-m v-r- -------------------------------- Tek kişilik odaya ihtiyacım var. 0
Man reikia dviviečio kambario. Çift-k-ş-lik-o--y-----i-a-ı- -ar. Ç--- k------ o---- i-------- v--- Ç-f- k-ş-l-k o-a-a i-t-y-c-m v-r- --------------------------------- Çift kişilik odaya ihtiyacım var. 0
Kiek kainuoja kambarys už naktį? O---ı- -e-e----ü--eti-ne---? O----- g------ ü----- n----- O-a-ı- g-c-l-k ü-r-t- n-d-r- ---------------------------- Odanın gecelik ücreti nedir? 0
(Aš) norėčiau kambario su vonia. Bany-l- b-r --- i--i-orum. B------ b-- o-- i--------- B-n-o-u b-r o-a i-t-y-r-m- -------------------------- Banyolu bir oda istiyorum. 0
(Aš) norėčiau kambario su dušu. Du-l--b----da--------um. D---- b-- o-- i--------- D-ş-u b-r o-a i-t-y-r-m- ------------------------ Duşlu bir oda istiyorum. 0
Ar galiu pamatyti kambarį? O--y-----e--lir mi-i-? O---- g-------- m----- O-a-ı g-r-b-l-r m-y-m- ---------------------- Odayı görebilir miyim? 0
Ar čia yra garažas? Bur--- --r-g--a- -ar mı? B----- b-- g---- v-- m-- B-r-d- b-r g-r-j v-r m-? ------------------------ Burada bir garaj var mı? 0
Ar čia yra seifas? B-rad--b-- k--a v-r-mı? B----- b-- k--- v-- m-- B-r-d- b-r k-s- v-r m-? ----------------------- Burada bir kasa var mı? 0
Ar čia yra faksas? B--a-------fak- -a----? B----- b-- f--- v-- m-- B-r-d- b-r f-k- v-r m-? ----------------------- Burada bir faks var mı? 0
Gerai, aš imu kambarį. İyi- -dayı-tu-u-o--m. İ--- o---- t--------- İ-i- o-a-ı t-t-y-r-m- --------------------- İyi, odayı tutuyorum. 0
Čia raktai. A--h---lar ------. A--------- b------ A-a-t-r-a- b-r-d-. ------------------ Anahtarlar burada. 0
Čia mano bagažas. Eş----rı--bu-a-a. E-------- b------ E-y-l-r-m b-r-d-. ----------------- Eşyalarım burada. 0
Kelintą valandą pusryčiai? K-hva-t- sa------ta? K------- s--- k----- K-h-a-t- s-a- k-ç-a- -------------------- Kahvaltı saat kaçta? 0
Kelintą valandą pietūs? Ö-l--ye-eğ- --at k-çta? Ö--- y----- s--- k----- Ö-l- y-m-ğ- s-a- k-ç-a- ----------------------- Öğle yemeği saat kaçta? 0
Kelintą valandą vakarienė? A-ş-m------i-saa- -a---? A---- y----- s--- k----- A-ş-m y-m-ğ- s-a- k-ç-a- ------------------------ Akşam yemeği saat kaçta? 0

Norint sėkmingai išmokti, svarbu pailsėti

Norintieji sėkmingai ko nors išmokti, turėtų dažnai ilsėtis! Tokių išvadų buvo prieita po naujausių mokslinių tyrimų. Tyrinėtojai išstudijavo mokymosi fazes. Tyrimų metu buvo imituojamos įvairios mokymosi situacijos. Geriausiai informaciją įsisavinima mažomis dalimis. Vadinasi, neturėtume mokytis visko ir iš karto. Visada derėtų daryti pertraukas. Mokymosi sėkmė taip pat priklauso nuo biocheminių procesų. Tie procesai vyksta smegenyse. Nuo smegenų priklauso mums optimaliausias mokymosi ritmas. Kai išmokstame ką nors naujo, mūsų smegenys išskiria tam tikras medžiagas. Tos medžiagos daro įtaką mūsų smegenų ląstelėms. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka du specifiniai enzimai. Jie išskiriami kaskart, kai išmokstama nauja medžiaga. Tačiau jie nėra išskiriami vienu metu. Jų poveikis pasireiškia šiek tiek pavėluotai. Tačiau geriausiai išmokstame, kai procese dalyvauja iškart abu enzimai. Mūsų šansai išmokti žymiai padidėja, jei dažnai darome pertraukas. Tad prasminga būtų keisti individualių mokymosi fazių trukmę. Taip pat varijuoti turėtų ir pertraukų trukmė. Idealiausia būtų iš pradžių padaryti dvi dešimties minučių pertraukas. Vėliau padaryti vieną penkių minučių petrauką. O paskutinę pertrauką vertėtų pailginti iki 30 minučių. Pertraukų metu mūsų smegenys geriau įsimena naują medžiagą. Taip pat per pertraukas derėtų palikti savo darbo vietą. Patartina būtų šiek tiek pajudėti. Tad mokydamiesi darykite pertraukas pasivaikščiojimams! Ir nejauskite dėl to kaltės, nes mokotės net ilsėdamiesi!