Pasikalbėjimų knygelė

lt Restorane 1   »   de Im Restaurant 1

29 [dvidešimt devyni]

Restorane 1

Restorane 1

29 [neunundzwanzig]

Im Restaurant 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vokiečių Žaisti Daugiau
Ar šis stalas laisvas? Is- d-- T---- f---? Ist der Tisch frei? 0
Prašau duoti valgiaraštį. Ic- m----- b---- d-- S----------. Ich möchte bitte die Speisekarte. 0
Ką galite pasiūlyti? Wa- k----- S-- e--------? Was können Sie empfehlen? 0
(Aš) norėčiau alaus. Ic- h---- g--- e-- B---. Ich hätte gern ein Bier. 0
(Aš) norėčiau mineralinio vandens. Ic- h---- g--- e-- M------------. Ich hätte gern ein Mineralwasser. 0
(Aš) norėčiau apelsinų sulčių. Ic- h---- g--- e---- O----------. Ich hätte gern einen Orangensaft. 0
(Aš) norėčiau kavos. Ic- h---- g--- e---- K-----. Ich hätte gern einen Kaffee. 0
(Aš) norėčiau kavos su pienu. Ic- h---- g--- e---- K----- m-- M----. Ich hätte gern einen Kaffee mit Milch. 0
Prašau su cukrumi. Mi- Z------ b----. Mit Zucker, bitte. 0
(Aš) Norėčiau arbatos. Ic- m----- e---- T--. Ich möchte einen Tee. 0
(Aš) Norėčiau arbatos su citrina. Ic- m----- e---- T-- m-- Z------. Ich möchte einen Tee mit Zitrone. 0
(Aš) Norėčiau arbatos su pienu. Ic- m----- e---- T-- m-- M----. Ich möchte einen Tee mit Milch. 0
Ar turite cigarečių? Ha--- S-- Z---------? Haben Sie Zigaretten? 0
Ar turite peleninę? Ha--- S-- e---- A-----------? Haben Sie einen Aschenbecher? 0
Ar turite ugnies / žiebtuvėlį? Ha--- S-- F----? Haben Sie Feuer? 0
Man trūksta šakutės. (Nėra šakutės). Mi- f---- e--- G----. Mir fehlt eine Gabel. 0
Man trūksta peilio (Nėra peilio). Mi- f---- e-- M-----. Mir fehlt ein Messer. 0
Man trūksta šaukšto (Nėra šaukšto). Mi- f---- e-- L-----. Mir fehlt ein Löffel. 0

Gramatika neleidžia meluoti!

Kiekviena kalba turi ją išskiriančių bruožų. Tačiau kai kurios kalbos turi visiškai unikalių savybių. Tarp tokių kalbų yra tirijo kalba. Tirijo kalba – tai Pietų Amerikos indėnų kalba. Brazilijoje ir Suriname ja kalba apie 2000 žmonių. Ši kalba ypatinga savo gramatika. Ji priverčia kalbėtojus nuolatos kalbėti tiesą. Dėl to kalta speciali galūnė. Ji pridedama prie veiksmažodžių galūnių. Ši galūnė parodo, ar sakinyje sakoma teisybė. Paprastas pavyzdys padės paaiškinti, kaip tai vyksta. Paimkime tokį sakinį: „Vaikas išėjo į mokyklą“. Tirijo kalboje kalbėtojas turi prie veiksmažodžio pridėti atitinkamą galūnę. Ta galūnė turi atskleisti, ar jis pats matė tą vaiką išeinant. Tačiau jis taip pat gali pasakyti, kad tai jam žinoma tik iš pokalbių su kitais. Galūnė taip pat gali pasakyti, kad kalbėtojo žiniomis, tai yra melas. Taigi kalbėtojas turi žinoti, ką kalba. Tiksliau, jis turi sugebėti perteikti teiginio teisingumą. Taip jis negali nieko nuslėpti ar pagražinti. Jei kalbėtojas neprideda galūnės, jis laikomas melagiu. Suriname oficialioji kalba yra olandų. Vertimas iš olandų į tirijo kalbą neretai tampa problematiškas. Mat dauguma kalbų nėra tokios tikslios. Jos leidžia kalbėtojams išsisukti. Todėl vertėjai ne visada patvirtina tiesą to, ką sako. Bendravimas su tirijo kalbos atstovais tampa sudėtingas. Galbūt tokios galūnės praverstų ir kitoms kalboms? Ir ne tik politikų kalbai...