Pasikalbėjimų knygelė

lt Restorane 4   »   fi Ravintolassa 4

32 [trisdešimt du]

Restorane 4

Restorane 4

32 [kolmekymmentäkaksi]

Ravintolassa 4

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Porciją keptų bulvių su pomidorų padažu. Y--en--e---n--anska--i--- -et--p--la. Y---- k----- r----------- k---------- Y-d-n k-r-a- r-n-k-l-i-e- k-t-u-i-l-. ------------------------------------- Yhden kerran ranskalaiset ketsupilla. 0
Ir dvi porcijas su majonezu. J--ka----an---t- maj-nees--l-. J- k---- a------ m------------ J- k-k-i a-n-s-a m-j-n-e-i-l-. ------------------------------ Ja kaksi annosta majoneesilla. 0
Ir tris porcijas keptų dešrelių su garstyčiomis. J---olm---nno-ta -ra--ur--i- -inapill-. J- k---- a------ b---------- s--------- J- k-l-e a-n-s-a b-a-w-r-t-a s-n-p-l-a- --------------------------------------- Ja kolme annosta bratwurstia sinapilla. 0
Kokių daržovių turite? Mi-- viha-ne-si--t--l-ä --? M--- v---------- t----- o-- M-t- v-h-n-e-s-a t-i-l- o-? --------------------------- Mitä vihanneksia teillä on? 0
Ar turite pupelių / pupų? On-- t-il-ä-p-p-ja? O--- t----- p------ O-k- t-i-l- p-p-j-? ------------------- Onko teillä papuja? 0
Ar turite žiedinių kopūstų? On---t-il-ä--u-ka-aal-a? O--- t----- k----------- O-k- t-i-l- k-k-a-a-l-a- ------------------------ Onko teillä kukkakaalia? 0
(Aš) mėgstu kukurūzus. Pi--- ----s-s-a. P---- m--------- P-d-n m-i-s-s-a- ---------------- Pidän maissista. 0
(Aš) mėgstu agurkus. P-dä- ---k-st-. P---- k-------- P-d-n k-r-u-t-. --------------- Pidän kurkusta. 0
(Aš) mėgstu pomidorus. Pi--n t-ma--ist-. P---- t---------- P-d-n t-m-a-i-t-. ----------------- Pidän tomaatista. 0
Ar mėgstate ir svogūnų laiškus? Sy--te-ö -iel--l-n----urj-a? S------- m---------- p------ S-ö-t-k- m-e-e-l-n-e p-r-o-? ---------------------------- Syöttekö mielellänne purjoa? 0
Ar mėgstate ir raugintus kopūstus? S---t--ö ---l----n-e -------a-i-? S------- m---------- h----------- S-ö-t-k- m-e-e-l-n-e h-p-n-a-l-a- --------------------------------- Syöttekö mielellänne hapankaalia? 0
Ar mėgstate ir lęšius? S-ö-te-ö---el------- lins-ej-? S------- m---------- l-------- S-ö-t-k- m-e-e-l-n-e l-n-s-j-? ------------------------------ Syöttekö mielellänne linssejä? 0
Ar mėgsti ir morkas? S--t---m-ös m---ell-s- p---ka---ta? S----- m--- m--------- p----------- S-ö-k- m-ö- m-e-e-l-s- p-r-k-n-i-a- ----------------------------------- Syötkö myös mielelläsi porkkanoita? 0
Ar mėgsti ir brokolius? Sy-tkö -y-s -ielel--s----r-aka--ia? S----- m--- m--------- p----------- S-ö-k- m-ö- m-e-e-l-s- p-r-a-a-l-a- ----------------------------------- Syötkö myös mielelläsi parsakaalia? 0
Ar mėgsti ir paprika? S-ötk- m--s--ie----ä-i -apr-ka-? S----- m--- m--------- p-------- S-ö-k- m-ö- m-e-e-l-s- p-p-i-a-? -------------------------------- Syötkö myös mielelläsi paprikaa? 0
(Aš) nemėgstu svogūnų. E- pi-ä -ipul-s-a. E- p--- s--------- E- p-d- s-p-l-s-a- ------------------ En pidä sipulista. 0
(Aš) nemėgstu alyvuogių. E- p-dä-o-i-ve--ta. E- p--- o---------- E- p-d- o-i-v-i-t-. ------------------- En pidä oliiveista. 0
(Aš) nemėgstu grybų. E- --dä sienis--. E- p--- s-------- E- p-d- s-e-i-t-. ----------------- En pidä sienistä. 0

Toninės kalbos

Daugelis visame pasaulyje naudojamų kalbų yra toninės. Jomis kalbant svarbus tono aukštis. Jis nusprendžia žodžių ar skiemenų reikšmę. Todėl tonas yra smarkiai susijęs su žodžiu. Daugelis Azijos kalbų yra toninės. Pavyzdžiui: kinų, tajų ir vietnamiečių kalbos. Daugeliu toninių kalbama Afrikoje. Taip pat ir Amerikos indėnų kalbos yra toninės. Dauguma indoeuropiečių kalbų turi toninių elementų. Tai, pavyzdžiui, būdinga švedų ir serbų kalboms. Skirtingose kalbose tonų skaičius varijuoja. Kinų kalboje išskiriami keturi skirtingi tonai. Todėl skiemuo ma gali turėti keturias reikšmes. Jis gali reikšti „mama“, „kanapė“, „arklys“ arba „tuščiai kalbėti“. Įdomu tai, kad toninės kalbos taip pat veikia mūsų klausą. Tai įrodė absoliučios klausos tyrimai. Absoliuti klausa – tai gebėjimas tiksliai įdentifikuoti išsgirstus tonus. Absoliuti klausa Europoje ar Šiaurės Amerikoje yra sutinkama gana retai. Mažiau nei 1 iš 10 000 žmonių turi tokią klausą. Visai kitaip yra su gimtakalbiais kinais. Kinijoje 9 kartus daugiau žmonių turi tokį sugebėjimą. Visi kūdikystėje turėjome šį ypatingą sugebėjimą. Juo naudojomės tam, kad išmoktume teisingai kalbėti. Deja, bet dauguma vėliau šį gebėjimą praranda. Tonacija taip pat svarbi muzikoje. Ypač tose kultūose, kuriose kalbama tonine kalba. Ten tenka labai tiksliai laikytis melodijos. Kitaip graži meilės daina gali virsti absurdiška!