Т-ва ---е в-а-----а---рлин?
Т--- л- е в----- з- Б------
Т-в- л- е в-а-ъ- з- Б-р-и-?
---------------------------
Това ли е влакът за Берлин? 0 Tova li-y- v-a-yt--- B-----?T--- l- y- v----- z- B------T-v- l- y- v-a-y- z- B-r-i-?----------------------------Tova li ye vlakyt za Berlin?
Кога -----и-а вл-------Бе---н?
К--- п------- в----- в Б------
К-г- п-и-т-г- в-а-ъ- в Б-р-и-?
------------------------------
Кога пристига влакът в Берлин? 0 K-g---rist--a v----- - Berl--?K--- p------- v----- v B------K-g- p-i-t-g- v-a-y- v B-r-i-?------------------------------Koga pristiga vlakyt v Berlin?
С--л-ият--а-о- е-в к--я--- --а--.
С------- в---- е в к--- н- в-----
С-а-н-я- в-г-н е в к-а- н- в-а-а-
---------------------------------
Спалният вагон е в края на влака. 0 S-al----t-vago--y------aya--a------.S-------- v---- y- v k---- n- v-----S-a-n-y-t v-g-n y- v k-a-a n- v-a-a-------------------------------------Spalniyat vagon ye v kraya na vlaka.
А-к-де е -а-о----сто-а----?-–-- нача--то.
А к--- е в----------------- – В н--------
А к-д- е в-г-н-р-с-о-а-т-т- – В н-ч-л-т-.
-----------------------------------------
А къде е вагон-ресторантът? – В началото. 0 A k-d--y- v-g-n--e--or--t-t--- - --ch---t-.A k--- y- v----------------- – V n---------A k-d- y- v-g-n-r-s-o-a-t-t- – V n-c-a-o-o--------------------------------------------A kyde ye vagon-restorantyt? – V nachaloto.
Мож---- -- -п--в -реда-а?
М--- л- д- с-- в с-------
М-ж- л- д- с-я в с-е-а-а-
-------------------------
Може ли да спя в средата? 0 M--he ----a--pya - sr-da-a?M---- l- d- s--- v s-------M-z-e l- d- s-y- v s-e-a-a----------------------------Mozhe li da spya v sredata?
Ar čia galima gauti ko nors (pa) valgyti ir (atsi) gerti?
Тук-мо----и--- се ку-и -е-о з- -д-н- ----ене?
Т-- м--- л- д- с- к--- н--- з- я---- и п-----
Т-к м-ж- л- д- с- к-п- н-щ- з- я-е-е и п-е-е-
---------------------------------------------
Тук може ли да се купи нещо за ядене и пиене? 0 Tu- m-zh------a-s- -upi n-----o--- y-d--e-- pi-ne?T-- m---- l- d- s- k--- n------ z- y----- i p-----T-k m-z-e l- d- s- k-p- n-s-c-o z- y-d-n- i p-e-e---------------------------------------------------Tuk mozhe li da se kupi neshcho za yadene i piene?
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ar čia galima gauti ko nors (pa) valgyti ir (atsi) gerti?
Тук може ли да се купи нещо за ядене и пиене?
Tuk mozhe li da se kupi neshcho za yadene i piene?
Kai kūdikiai mokosi kalbėti, jie sutelkia dėmesį į tėvų lūpas.
Tai išsiaiškino raidos psichologijos tyrinėtojai.
Kūdikiai pradeda skaityti iš lūpų būdami maždaug pusės metų amžiaus.
Taip jie išmoksta tinkamai sudėti lūpas tariant žodžius.
Kai vaikui sukanka vieneri, jie jau gali suprasti keletą žodžių.
Tada jie vėl pradeda žiūrėti žmonėms į akis.
Tai darydami jie surenka pakankamai daug svarbios informacijos.
Žiūrėdami tėvams į akis, jie gali nustatyti, ar šie yra laimingi, ar liūdni.
Taip jie susipažįsta su jausmų pasauliu.
Pasidaro dar įdomiau, kai kas nors su jais ima kalbėti užsienietiškai.
Tada kūdikiai vėl imasi skaityti iš lūpų.
Taip jie išmoksta formuoti užsienietiškus žodžius.
Todėl, kai kalbate su kūdikiais, visada į juos žiūrėkite.
Taip pat kūdikiams mokantis kalbos būtinas dialogas.
Dažnai tėvai atkartoja tai, ką sako kūdikiai.
Taip kūdikiai sulaukia atsako.
Tai jiems ypač svarbu.
Tuomet jie žino, kad buvo suprasti.
Toks patvirtinimas juos motyvuoja.
Jie ir toliau smaginasi mokydamiesi kalbėti.
Tad tik garso įrašų vaikams nepakanka.
Tyrimai parodė, kad kūdikiai išties sugeba skaityti iš lūpų.
Eksperimentų metu jiems buvo rodomas vaizdo įrašas be garso.
Tie įrašai buvo daryti tiek gimtąja, tiek užsienio kalba.
Kūdikiai daug ilgiau stebėjo įrašus gimtąja kalba.
Jie akivaizdžiai kreipė į juos daugiau dėmesio.
Tačiau pirmieji kūdikių žodžiai yra tokie patys visame pasaulyje.
„Mama“ ir „tėtis“ – lengva ištarti visomis kalbomis!