Pasikalbėjimų knygelė

lt Traukinyje   »   uk У поїзді

34 [trisdešimt keturi]

Traukinyje

Traukinyje

34 [тридцять чотири]

34 [trydtsyatʹ chotyry]

У поїзді

[U poïzdi]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Ar tai traukinys į Berlyną? Це п---- д- Б------? Це потяг до Берліна? 0
T-- p----- d- B------? Ts- p----- d- B------? Tse potyah do Berlina? T-e p-t-a- d- B-r-i-a? ---------------------?
Kada traukinys išvyksta? Ко-- в------------- п----? Коли відправляється потяг? 0
K--- v---------------- p-----? Ko-- v---------------- p-----? Koly vidpravlyayetʹsya potyah? K-l- v-d-r-v-y-y-t-s-a p-t-a-? -----------------------------?
Kada traukinys atvyksta į Berlyną? Ко-- п------- п---- д- Б------? Коли прибуває потяг до Берліна? 0
K--- p-------- p----- d- B------? Ko-- p-------- p----- d- B------? Koly prybuvaye potyah do Berlina? K-l- p-y-u-a-e p-t-a- d- B-r-i-a? --------------------------------?
Atsiprašau, ar galiu praeiti? Пр------- м---- п-----? Пробачте, можна пройти? 0
P--------, m----- p---̆t-? Pr-------- m----- p------? Probachte, mozhna proy̆ty? P-o-a-h-e, m-z-n- p-o-̆t-? ---------,------------̆--?
(Aš) manau, kad tai mano vieta. Ме-- з-------- ц- – м-- м----. Мені здається, це – моє місце. 0
M--- z---------, t-- – m--- m-----. Me-- z---------- t-- – m--- m-----. Meni zdayetʹsya, tse – moye mistse. M-n- z-a-e-ʹ-y-, t-e – m-y- m-s-s-. ---------------,-----–------------.
(Aš) manau, kad (jūs) sėdite mano vietoje. Ме-- з-------- В- с----- н- м---- м----. Мені здається, Ви сидите на моєму місці. 0
M--- z---------, V- s----- n- m----- m-----. Me-- z---------- V- s----- n- m----- m-----. Meni zdayetʹsya, Vy sydyte na moyemu mistsi. M-n- z-a-e-ʹ-y-, V- s-d-t- n- m-y-m- m-s-s-. ---------------,---------------------------.
Kur yra miegamasis vagonas? Де с------- в----? Де спальний вагон? 0
D- s-------̆ v----? De s-------- v----? De spalʹnyy̆ vahon? D- s-a-ʹ-y-̆ v-h-n? -----------̆------?
Miegamasis vagonas yra traukinio gale. Сп------ в---- у к---- п-----. Спальний вагон у кінці потягу. 0
S-------̆ v---- u k----- p------. Sp------- v---- u k----- p------. Spalʹnyy̆ vahon u kintsi potyahu. S-a-ʹ-y-̆ v-h-n u k-n-s- p-t-a-u. --------̆-----------------------.
O kur yra vagonas-restoranas? — Priekyje. А д- в---- – р-------? – Н- п------ п-----. А де вагон – ресторан? – На початку поїзда. 0
A d- v---- – r-------? – N- p------- p--̈z--. A d- v---- – r-------? – N- p------- p------. A de vahon – restoran? – Na pochatku poïzda. A d- v-h-n – r-s-o-a-? – N- p-c-a-k- p-ïz-a. -----------–---------?-–----------------̈---.
Ar galiu miegoti apačioje? Мо--- м--- с---- н- н----- п-----? Можна мені спати на нижній полиці? 0
M----- m--- s---- n- n------̆ p------? Mo---- m--- s---- n- n------- p------? Mozhna meni spaty na nyzhniy̆ polytsi? M-z-n- m-n- s-a-y n- n-z-n-y̆ p-l-t-i? ----------------------------̆--------?
Ar galiu miegoti viduryje? Мо--- м--- с---- п---------? Можна мені спати посередині? 0
M----- m--- s---- p---------? Mo---- m--- s---- p---------? Mozhna meni spaty poseredyni? M-z-n- m-n- s-a-y p-s-r-d-n-? ----------------------------?
Ar galiu miegoti viršuje? Мо--- м--- с---- н- в------ п-----? Можна мені спати на верхній полиці? 0
M----- m--- s---- n- v-------̆ p------? Mo---- m--- s---- n- v-------- p------? Mozhna meni spaty na verkhniy̆ polytsi? M-z-n- m-n- s-a-y n- v-r-h-i-̆ p-l-t-i? -----------------------------̆--------?
Kada būsime prie sienos? Ко-- м- б----- н- к------? Коли ми будемо на кордоні? 0
K--- m- b----- n- k------? Ko-- m- b----- n- k------? Koly my budemo na kordoni? K-l- m- b-d-m- n- k-r-o-i? -------------------------?
Kiek trunka kelionė į Berlyną? Як д---- т----- п------ д- Б------? Як довго триває поїздка до Берліна? 0
Y-- d---- t------ p--̈z--- d- B------? Ya- d---- t------ p------- d- B------? Yak dovho tryvaye poïzdka do Berlina? Y-k d-v-o t-y-a-e p-ïz-k- d- B-r-i-a? ---------------------̈---------------?
Ar traukinys vėluoja? Чи п---- з-----------? Чи потяг запізнюється? 0
C-- p----- z--------------? Ch- p----- z--------------? Chy potyah zapiznyuyetʹsya? C-y p-t-a- z-p-z-y-y-t-s-a? --------------------------?
Ar turite ką nors paskaityti? Чи м---- В- щ--- п-------? Чи маєте Ви щось почитати? 0
C-- m----- V- s------ p--------? Ch- m----- V- s------ p--------? Chy mayete Vy shchosʹ pochytaty? C-y m-y-t- V- s-c-o-ʹ p-c-y-a-y? -------------------------------?
Ar čia galima gauti ko nors (pa) valgyti ir (atsi) gerti? Ту- м---- п----- т- п-----? Тут можна поїсти та попити? 0
T-- m----- p--̈s-- t- p-----? Tu- m----- p------ t- p-----? Tut mozhna poïsty ta popyty? T-t m-z-n- p-ïs-y t- p-p-t-? --------------̈-------------?
Ar galite mane pažadinti 7 (septintą) valandą? Мо---- м--- р--------- б---------- о 7.00 г-----? Можете мене розбудити, будь-ласка, о 7.00 годині? 0
M------ m--- r--------, b----l----, o 7.00 h-----? Mo----- m--- r--------- b---------- o 7.00 h-----? Mozhete mene rozbudyty, budʹ-laska, o 7.00 hodyni? M-z-e-e m-n- r-z-u-y-y, b-d--l-s-a, o 7.00 h-d-n-? ----------------------,-----------,---7.00-------?

Kūdikiai skaito iš lūpų!

Kai kūdikiai mokosi kalbėti, jie sutelkia dėmesį į tėvų lūpas. Tai išsiaiškino raidos psichologijos tyrinėtojai. Kūdikiai pradeda skaityti iš lūpų būdami maždaug pusės metų amžiaus. Taip jie išmoksta tinkamai sudėti lūpas tariant žodžius. Kai vaikui sukanka vieneri, jie jau gali suprasti keletą žodžių. Tada jie vėl pradeda žiūrėti žmonėms į akis. Tai darydami jie surenka pakankamai daug svarbios informacijos. Žiūrėdami tėvams į akis, jie gali nustatyti, ar šie yra laimingi, ar liūdni. Taip jie susipažįsta su jausmų pasauliu. Pasidaro dar įdomiau, kai kas nors su jais ima kalbėti užsienietiškai. Tada kūdikiai vėl imasi skaityti iš lūpų. Taip jie išmoksta formuoti užsienietiškus žodžius. Todėl, kai kalbate su kūdikiais, visada į juos žiūrėkite. Taip pat kūdikiams mokantis kalbos būtinas dialogas. Dažnai tėvai atkartoja tai, ką sako kūdikiai. Taip kūdikiai sulaukia atsako. Tai jiems ypač svarbu. Tuomet jie žino, kad buvo suprasti. Toks patvirtinimas juos motyvuoja. Jie ir toliau smaginasi mokydamiesi kalbėti. Tad tik garso įrašų vaikams nepakanka. Tyrimai parodė, kad kūdikiai išties sugeba skaityti iš lūpų. Eksperimentų metu jiems buvo rodomas vaizdo įrašas be garso. Tie įrašai buvo daryti tiek gimtąja, tiek užsienio kalba. Kūdikiai daug ilgiau stebėjo įrašus gimtąja kalba. Jie akivaizdžiai kreipė į juos daugiau dėmesio. Tačiau pirmieji kūdikių žodžiai yra tokie patys visame pasaulyje. „Mama“ ir „tėtis“ – lengva ištarti visomis kalbomis!