Pasikalbėjimų knygelė

lt Oro uoste   »   fi Lentokentällä

35 [trisdešimt penki]

Oro uoste

Oro uoste

35 [kolmekymmentäviisi]

Lentokentällä

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Norėčiau užsakyti bilietą į Atėnus. Ha------- v----- l----- A-------. Haluaisin varata lennon Ateenaan. 0
Ar tai tiesioginis skrydis? On-- t--- s---- l----? Onko tämä suora lento? 0
Prašom vietą prie lango nerūkantiems. Ha------- i------------ s----------- p-------. Haluaisin ikkunapaikan, savuttomalta puolelta. 0
Norėčiau patvirtinti užsakymą. Ha------- v-------- v---------. Haluaisin varmistaa varaukseni. 0
Norėčiau atšaukti užsakymą. Ha------- p-------- v---------. Haluaisin peruuttaa varaukseni. 0
Norėčiau pakeisti užsakymą. Ha------- v------ v---------. Haluaisin vaihtaa varaukseni. 0
Kada skrenda artimiausias / sekantis lėktuvas į Romą? Mi----- l----- s------- l---- R------? Milloin lähtee seuraava lento Roomaan? 0
Ar dar yra dvi laisvos vietos? On-- v---- k---- v------ p------ j-------? Onko vielä kaksi vapaata paikkaa jäljellä? 0
Ne, mes turime tik vieną laisva vietą. Ei- m----- o- v--- y--- p----- v------. Ei, meillä on vain yksi paikka vapaana. 0
Kada nusileisime? Mi----- l----------? Milloin laskeudumme? 0
Kada atskrisime? Mi----- o----- p------? Milloin olemme perillä? 0
Kada važiuoja autobusas į miesto centrą? Mi----- l----- b---- k---------? Milloin lähtee bussi keskustaan? 0
Ar tai (yra) jūsų lagaminas? On-- t--- t----- m-------------? Onko tämä teidän matkalaukkunne? 0
Ar tai (yra) jūsų krepšys? On-- t--- t----- l--------? Onko tämä teidän laukkunne? 0
Ar tai (yra) jūsų bagažas? Ov---- n--- t----- m-------------? Ovatko nämä teidän matkatavaranne? 0
Kiek bagažo galiu pasiimti? Pa------ m----------- v--- o---- m-----? Paljonko matkatavaraa voin ottaa mukaan? 0
Dvidešimt kilogramų. Ka----------- k----. Kaksikymmentä kiloa. 0
Ką? Tik dvidešimt kilogramų? Mi--- v--- k------------ k----? Mitä, vain kaksikymmentä kiloa? 0

Mokymasis keičia smegenis

Sportuojantieji dažnai formuoja savo kūnus. Tačiau, pasirodo, kad galima treniruoti ir smegenis. Vadinasi, norint išmokti kalbos, reikia daugiau nei talento. Labai svarbu reguliariai praktikuotis. Praktika gali teigiamai paveikti smegenų struktūras. Žinoma, ypatingas talentas mokytis kalbų paprastai yra paveldimas. Vis dėlto intensyvūs pratimai gali pakeisti tam tikras smegenų dalis. Padidėja kalbos centras. Taip pat kinta daug besimokančių žmonių nervų ląstelės. Ilgai buvo manoma, kad smegenys nepakeičiamos. Buvo tikima, kad to, ko neišmokstame vaikystėje, taip niekada nebeišmoksime. Smegenų tyrinėtojai priėjo visiškai kitokių išvadų. Jie sugebėjo įrodyti, kad mūsų smegenys išlieka mitrios visą gyvenimą. Galima sakyti, kad jos veikia kaip raumuo. Todėl jos gali augti ir senyvame amžiuje. Smegenys apdoroja visą joms pateiktą medžiagą. Tačiau, kai smegenys treniruojamos, jos įsisavina medžiagą daug geriau. Tiksliau, jos dirba greičiau ir efektyviau. Šis principas galioja tiek jaunuoliams, tiek senyviems žmonėms. Tačiau smegenų treniravimui mokymasis nebūtinas. Skaitymas irgi laikomas gera praktika. Sudėtinga literatūra ypač lavina mūsų kalbos centrą. Ji praplečia mūsų žodyną. Be to, pagerėja mūsų kalbos pojūtis. Įdomu tai, kad kalbą apdoroja ne tik mūsų kalbos centras. Naują medžiagą taip pat apdoroja už motorinius įgūdžius atsakinga sritis. Todėl svarbu kuo dažniau smegenis stimuliuoti. Tad treniruokite savo kūną ir smegenis!