Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešasis miesto transportas   »   ja 公共交通機関

36 [trisdešimt šeši]

Viešasis miesto transportas

Viešasis miesto transportas

36 [三十六]

36 [Sanjūro-tsu]

公共交通機関

[kōkyō kōtsūkikan]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių japonų Žaisti Daugiau
Kur yra autobusų stotelė? バス停は どこ です か ? バス停は どこ です か ? バス停は どこ です か ? バス停は どこ です か ? バス停は どこ です か ? 0
ba-ut-i--- d---de-u -a? b------ w- d------- k-- b-s-t-i w- d-k-d-s- k-? ----------------------- basutei wa dokodesu ka?
Kuris autobusas važiuoja į (miesto) centrą? 中心部への バスは どれ です か ? 中心部への バスは どれ です か ? 中心部への バスは どれ です か ? 中心部への バスは どれ です か ? 中心部への バスは どれ です か ? 0
ch-sh-n-b--- no-b--u ---do--d--u-ka? c--------- e n- b--- w- d------- k-- c-ū-h-n-b- e n- b-s- w- d-r-d-s- k-? ------------------------------------ chūshin-bu e no basu wa doredesu ka?
Kuriuo numeriu man važiuoti? どの 路線に 乗らなければ いけません か ? どの 路線に 乗らなければ いけません か ? どの 路線に 乗らなければ いけません か ? どの 路線に 乗らなければ いけません か ? どの 路線に 乗らなければ いけません か ? 0
d-n--ro-e------o--nak---b---kemas-----? d--- r---- n- n----------- i------- k-- d-n- r-s-n n- n-r-n-k-r-b- i-e-a-e- k-? --------------------------------------- dono rosen ni noranakereba ikemasen ka?
Ar man reikės persėsti? 乗り換えは あります か ? 乗り換えは あります か ? 乗り換えは あります か ? 乗り換えは あります か ? 乗り換えは あります か ? 0
no-ik-- -a a-------ka? n------ w- a------ k-- n-r-k-e w- a-i-a-u k-? ---------------------- norikae wa arimasu ka?
Kur man reikės persėsti? どこで 乗り換えなければ いけません か ? どこで 乗り換えなければ いけません か ? どこで 乗り換えなければ いけません か ? どこで 乗り換えなければ いけません か ? どこで 乗り換えなければ いけません か ? 0
d-ko d- --r-k---aker-ba-i-e-a--- --? d--- d- n-------------- i------- k-- d-k- d- n-r-k-e-a-e-e-a i-e-a-e- k-? ------------------------------------ doko de norikaenakereba ikemasen ka?
Kiek kainuoja bilietas? 切符は 一枚 いくら です か ? 切符は 一枚 いくら です か ? 切符は 一枚 いくら です か ? 切符は 一枚 いくら です か ? 切符は 一枚 いくら です か ? 0
k-ppu w---c-----i-ik-radesu --? k---- w- i------- i-------- k-- k-p-u w- i-h---a- i-u-a-e-u k-? ------------------------------- kippu wa ichi-mai ikuradesu ka?
Kiek stotelių yra iki centro? 中心部は 、 幾つ目の バス停 です か ? 中心部は 、 幾つ目の バス停 です か ? 中心部は 、 幾つ目の バス停 です か ? 中心部は 、 幾つ目の バス停 です か ? 中心部は 、 幾つ目の バス停 です か ? 0
c--s-in-b- ----ik-tsu--e-no b-----i-e-- -a? c--------- w-- i-------- n- b---------- k-- c-ū-h-n-b- w-, i-u-s---e n- b-s-t-i-e-u k-? ------------------------------------------- chūshin-bu wa, ikutsu-me no basuteidesu ka?
Jums čia reikia išlipti. ここで 降りて ください 。 ここで 降りて ください 。 ここで 降りて ください 。 ここで 降りて ください 。 ここで 降りて ください 。 0
k----d- or-t- --dasa-. k--- d- o---- k------- k-k- d- o-i-e k-d-s-i- ---------------------- koko de orite kudasai.
(Jūs) turite / Jums reikia išlipti pro galines duris. 後ろから 降りて ください 。 後ろから 降りて ください 。 後ろから 降りて ください 。 後ろから 降りて ください 。 後ろから 降りて ください 。 0
u-hiro-ar----i-e--ud--ai. u--------- o---- k------- u-h-r-k-r- o-i-e k-d-s-i- ------------------------- ushirokara orite kudasai.
Kitas metro traukinys atvyks po 5 (penkių) minučių. 次の 地下鉄は 5分後 です 。 次の 地下鉄は 5分後 です 。 次の 地下鉄は 5分後 です 。 次の 地下鉄は 5分後 です 。 次の 地下鉄は 5分後 です 。 0
t--gi-no-c---at--s- w--5------d---. t---- n- c--------- w- 5----------- t-u-i n- c-i-a-e-s- w- 5-b---o-e-u- ----------------------------------- tsugi no chikatetsu wa 5-bu-godesu.
Kitas tramvajus atvyks po 10 (dešimties) minučių. 次の 市電は 10分後 です 。 次の 市電は 10分後 です 。 次の 市電は 10分後 です 。 次の 市電は 10分後 です 。 次の 市電は 10分後 です 。 0
t---- no-s-ide--wa--0-bu--o---u. t---- n- s----- w- 1------------ t-u-i n- s-i-e- w- 1---u-g-d-s-. -------------------------------- tsugi no shiden wa 10-bu-godesu.
Kitas autobusas atvyks po 15 (penkiolikos) minučių. 次の バスは 15分後 です 。 次の バスは 15分後 です 。 次の バスは 15分後 です 。 次の バスは 15分後 です 。 次の バスは 15分後 です 。 0
t--gi -o b-s- wa 15--u----es-. t---- n- b--- w- 1------------ t-u-i n- b-s- w- 1---u-g-d-s-. ------------------------------ tsugi no basu wa 15-bu-godesu.
Kada važiuoja paskutinis metro traukinys? 地下鉄の 終電は 何時 です か ? 地下鉄の 終電は 何時 です か ? 地下鉄の 終電は 何時 です か ? 地下鉄の 終電は 何時 です か ? 地下鉄の 終電は 何時 です か ? 0
c--k-----u no s-ūde--w---tsu------? c--------- n- s----- w- i---------- c-i-a-e-s- n- s-ū-e- w- i-s-d-s-k-? ----------------------------------- chikatetsu no shūden wa itsudesuka?
Kada važiuoja paskutinis tramvajus? 市電の 終電は 何時 です か ? 市電の 終電は 何時 です か ? 市電の 終電は 何時 です か ? 市電の 終電は 何時 です か ? 市電の 終電は 何時 です か ? 0
s-i--n no shūde- w----s---s--a? s----- n- s----- w- i---------- s-i-e- n- s-ū-e- w- i-s-d-s-k-? ------------------------------- shiden no shūden wa itsudesuka?
Kada važiuoja paskutinis autobusas? バスの 最終は 何時 です か ? バスの 最終は 何時 です か ? バスの 最終は 何時 です か ? バスの 最終は 何時 です か ? バスの 最終は 何時 です か ? 0
b-su--- ----hū w- -tsu--su-a? b--- n- s----- w- i---------- b-s- n- s-i-h- w- i-s-d-s-k-? ----------------------------- basu no saishū wa itsudesuka?
Ar turite bilietą? 乗車券を お持ち です か ? 乗車券を お持ち です か ? 乗車券を お持ち です か ? 乗車券を お持ち です か ? 乗車券を お持ち です か ? 0
jō-h----n-- - m--h-desu--a? j-------- o o m-------- k-- j-s-a-k-n o o m-c-i-e-u k-? --------------------------- jōsha-ken o o mochidesu ka?
Bilietą? — Ne, neturiu. 乗車券 ? いいえ 、 持って いません 。 乗車券 ? いいえ 、 持って いません 。 乗車券 ? いいえ 、 持って いません 。 乗車券 ? いいえ 、 持って いません 。 乗車券 ? いいえ 、 持って いません 。 0
jō-ha---n----- -ot-- ----en. j--------- Ī-- m---- i------ j-s-a-k-n- Ī-, m-t-e i-a-e-. ---------------------------- jōsha-ken? Īe, motte imasen.
Tai privalote / turite mokėti baudą. では 、 罰金を いただきます 。 では 、 罰金を いただきます 。 では 、 罰金を いただきます 。 では 、 罰金を いただきます 。 では 、 罰金を いただきます 。 0
de--a--ba-ki--o --ada----s-. d- w-- b----- o i----------- d- w-, b-k-i- o i-a-a-i-a-u- ---------------------------- de wa, bakkin o itadakimasu.

Kalbos raida

Mes žinome, kodėl vieni su kitu kalbamės. Norime apsikeisti sumanymais ir suprasti vienas kitą. Tačiau, kaip būtent išsivystė kalba, nėra taip aišku. Egzistuoja kelios teorijos. Savaime aišku tai, kad kalba yra labai senas fenomenas. Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Jie svarbūs norint suformuoti garsus. Net neandartaliečiai turėjo sugebėjimų pritaikyti savo balsus. Taip jie išsiskyrė iš gyvūnų. Be to, garsus ir tvirtas balsas buvo svarbus gynybai. Žmogus galėjo juo grąsinti arba išgąsdinti priešus. Tuo metu įrankiai jau buvo sukurti, o ugnis atrasta. Tos žinios turėjo būti kaip nors perduodamos. Kalba taip pat buvo svarbi medžiojant grupėse. Jau prieš 2 milijonų metų žmonės bendravo labai paprastai. Pirmieji lingvistiniai elementai buvo ženklai ir gestai. Tačiau žmonės norėjo bendrauti ir tamsoje. Dar svarbesnis buvo poreikis kalbėtis nežiūrint vienas į kitą. Todėl gestus pakeitė išsivystęs balsas. Kalba, tokia, kokią ją suprantame šiandien, gyvuoja bent 50 000 metų. Kai Homo sapiens paliko Afriką, jie paskleidė kalbą po visą pasaulį. Kalba, pasklidusi po skirtingus regionus, išsiskyrė į dalis. Taip atsirado įvairios kalbų šeimos. Tačiau jas tuo metu sudarė tik kalbų sistemos pagrindai. Pirmosios kalbos buvo daug paprastesnės nei šiandieninės. Toliau vystėsi jų gramatika, fonologija ir semantika. Galima sakyti, kad skirtingos kalbos turi skirtingus atsakymus. Tačiau klausimas visada buvo tas pats: kaip parodyti, ką galvoju?