Pasikalbėjimų knygelė

lt Kelyje   »   fi Matkalla

37 [trisdešimt septyni]

Kelyje

Kelyje

37 [kolmekymmentäseitsemän]

Matkalla

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Jis važiuoja motociklu. H-- a--- moot---ipy-räl-ä. H-- a--- m---------------- H-n a-a- m-o-t-r-p-ö-ä-l-. -------------------------- Hän ajaa moottoripyörällä. 0
Jis važiuoja dviračiu. Hän -jaa------llä. H-- a--- p-------- H-n a-a- p-ö-ä-l-. ------------------ Hän ajaa pyörällä. 0
Jis eina pėsčias. H-n-menee --v-l-en. H-- m---- k-------- H-n m-n-e k-v-l-e-. ------------------- Hän menee kävellen. 0
Jis plaukia laivu. Hän -atk-st-a--a-va-l-. H-- m-------- l-------- H-n m-t-u-t-a l-i-a-l-. ----------------------- Hän matkustaa laivalla. 0
Jis plaukia valtimi. Hän -e--- vene-l-ä. H-- m---- v-------- H-n m-n-e v-n-e-l-. ------------------- Hän menee veneellä. 0
Jis plaukia. Hä- ui. H-- u-- H-n u-. ------- Hän ui. 0
Ar čia pavojinga? O-ko t--l---va--al--s--? O--- t----- v----------- O-k- t-ä-l- v-a-a-l-s-a- ------------------------ Onko täällä vaarallista? 0
Ar pavojinga vienam keliauti autostopu? Onko -a----l-s-a-m-tkus-aa-yks-- p---a-ok-y-i--ä? O--- v---------- m-------- y---- p--------------- O-k- v-a-a-l-s-a m-t-u-t-a y-s-n p-u-a-o-y-d-l-ä- ------------------------------------------------- Onko vaarallista matkustaa yksin peukalokyydillä? 0
Ar pavojinga naktį eiti pasivaikščioti? O--o ---ral--sta,--e--ä ----- -ä-----l-? O--- v----------- m---- y---- k--------- O-k- v-a-a-l-s-a- m-n-ä y-l-ä k-v-l-l-e- ---------------------------------------- Onko vaarallista, mennä yöllä kävelylle? 0
(Mes) pasiklydome. Ol---e-a-a-eet h-rhaa-. O----- a------ h------- O-e-m- a-a-e-t h-r-a-n- ----------------------- Olemme ajaneet harhaan. 0
(Mes) važiuojame ne tuo keliu. Olem-e v--r--l- --e-lä. O----- v------- t------ O-e-m- v-ä-ä-l- t-e-l-. ----------------------- Olemme väärällä tiellä. 0
Mes turime grįžti. Me-----pit-ä k-äntyä. M----- p---- k------- M-i-ä- p-t-ä k-ä-t-ä- --------------------- Meidän pitää kääntyä. 0
Kur čia galima pastatyti automobilį? M-s-ä -äällä------a-kkee--t-? M---- t----- v-- p----------- M-s-ä t-ä-l- v-i p-r-k-e-a-a- ----------------------------- Missä täällä voi parkkeerata? 0
Ar čia yra stovėjimo aikštelė? O--- --äl----a-kki-a---o-a? O--- t----- p-------------- O-k- t-ä-l- p-r-k-p-i-k-j-? --------------------------- Onko täällä parkkipaikkoja? 0
Kiek čia galima stovėti? M-----k--a----äl---voi p-r----ra--? M---- k---- t----- v-- p----------- M-t-n k-u-n t-ä-l- v-i p-r-k-e-a-a- ----------------------------------- Miten kauan täällä voi parkkeerata? 0
Ar (jūs) slidinėjate? Hiih-ä-t--ö---? H---------- t-- H-i-d-t-e-ö t-? --------------- Hiihdättekö te? 0
Ar (jūs) keliatės į viršų keltuvu? Me-ettek- t- h-i--o-i--il-ä-y-ös? M-------- t- h------------- y---- M-n-t-e-ö t- h-i-t-h-s-i-l- y-ö-? --------------------------------- Menettekö te hiihtohissillä ylös? 0
Ar čia galima išsinuomoti slides? Vo-ko t-ä--ä-lain-ta---kse-? V---- t----- l------ s------ V-i-o t-ä-t- l-i-a-a s-k-e-? ---------------------------- Voiko täältä lainata sukset? 0

Kalbėjimas su savimi

Kai kas nors kalbasi su savimi, tai girdintiems būna keista. Tačiau kiekvienas taip darome, ir gana reguliariai. Psichologai mano, kad taip elgiasi 95% suaugusiųjų. Vaikai beveik visada žaisdami kalbasi su savimi. Todėl visiškai normalu su savimi kalbėtis. Tai tėra ypatinga bendravimo forma. Be to, kartais kalbėjimasis su savimi turi nemažai privalumų! Taip yra todėl, kad kalbėdami susidėliojame savo mintis. Kalbantis su savimi, pasigirsta vidinis mūsų balsas Tai taip pat galima pavadinti mąstymu garsiai. Išsiblaškę žmonės ypač mėgsta su savimi kalbėtis. Tam tikra jų smegenų sritis nėra pakankamai aktyvi. Todėl jie nėra tokie organizuoti. Kalbėjimasis su savimi – tai jų savipagalbos metodas. Kalbėjimasis su savimi taip pat gali padėti mums priimti sprendimus. Be to, tai padeda sumažinti stresą. Kalbantis su savimi lengviau susikoncentruoti, padidėja produktyvumas. Taip yra todėl, kad pasakyti ką nors garsiai trunka ilgiau nei pagalvoti. Kalbėdami tampame pastabesni savo mintimis. Lengviau įveikiame sunkius testus, kai juos spręsdami kalbamės su savimi. Tai įrodė įvairūs eksperimentai. Kalbėdamiesi su savimi suteikiame sau drąsos. Daugelis atletų kalbasi su savimi, kad geriau save motyvuotų. Deja, bet paprastai su savimi kalbamės esant blogai padėčiai. Todėl visuomet turėtume stengtis išlikti pozityvūs. Visuomet turėtume apgalvoti, ko iš tiesų norime. Taip savo kalbomis galime teigiamai paveikti veiksmus. Tik, deja, bet šitai veikia, jei išliekame realistai!