Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   bg В таксито

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [трийсет и осем]

38 [triyset i osem]

В таксито

[V taksito]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bulgarų Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. Мо--- и-------- т----. Моля, извикайте такси. 0
M----, i-------- t----. Mo---- i-------- t----. Molya, izvikayte taksi. M-l-a, i-v-k-y-e t-k-i. -----,----------------.
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? Ко--- с----- д- г-----? Колко струва до гарата? 0
K---- s----- d- g-----? Ko--- s----- d- g-----? Kolko struva do garata? K-l-o s-r-v- d- g-r-t-? ----------------------?
Kiek kainuos iki oro uosto? Ко--- с----- д- л-------? Колко струва до летището? 0
K---- s----- d- l----------? Ko--- s----- d- l----------? Kolko struva do letishcheto? K-l-o s-r-v- d- l-t-s-c-e-o? ---------------------------?
Prašau tiesiai. Мо--- н------. Моля, направо. 0
M----, n------. Mo---- n------. Molya, napravo. M-l-a, n-p-a-o. -----,--------.
Prašau į dešinę. Мо--- т-- н------. Моля, тук надясно. 0
M----, t-- n-------. Mo---- t-- n-------. Molya, tuk nadyasno. M-l-a, t-k n-d-a-n-. -----,-------------.
Prašau ten už to kampo į kairę. Мо--- т-- н- ъ---- н-----. Моля, там на ъгъла наляво. 0
M----, t-- n- y---- n------. Mo---- t-- n- y---- n------. Molya, tam na ygyla nalyavo. M-l-a, t-m n- y-y-a n-l-a-o. -----,---------------------.
(Aš) skubu. Бъ----. Бързам. 0
B-----. By----. Byrzam. B-r-a-. ------.
(Aš) turiu laiko. Им-- в----. Имам време. 0
I--- v----. Im-- v----. Imam vreme. I-a- v-e-e. ----------.
Prašau važiuoti lėčiau. Ка----- п-------- м---. Карайте по-бавно, моля. 0
K------ p--b----, m----. Ka----- p-------- m----. Karayte po-bavno, molya. K-r-y-e p--b-v-o, m-l-a. ----------------,------.
Prašau čia sustoti. Сп---- т--- м---. Спрете тук, моля. 0
S----- t--, m----. Sp---- t--- m----. Sprete tuk, molya. S-r-t- t-k, m-l-a. ----------,------.
Prašau truputį palaukti. Из------- е--- м------ м---. Изчакайте един момент, моля. 0
I--------- y---- m-----, m----. Iz-------- y---- m------ m----. Izchakayte yedin moment, molya. I-c-a-a-t- y-d-n m-m-n-, m-l-a. -----------------------,------.
(Aš) tuoj grįšiu. Ве----- с- в-----. Веднага се връщам. 0
V------ s- v--------. Ve----- s- v--------. Vednaga se vryshcham. V-d-a-a s- v-y-h-h-m. --------------------.
Prašau duoti man kvitą. Мо--- д---- м- к--------. Моля, дайте ми квитанция. 0
M----, d---- m- k----------. Mo---- d---- m- k----------. Molya, dayte mi kvitantsiya. M-l-a, d-y-e m- k-i-a-t-i-a. -----,---------------------.
(Aš) neturiu smulkių pinigų. Ня--- д----- п---. Нямам дребни пари. 0
N----- d----- p---. Ny---- d----- p---. Nyamam drebni pari. N-a-a- d-e-n- p-r-. ------------------.
Grąžą pasilikite sau. Та-- е д----- р------ е з- В--. Така е добре, рестото е за Вас. 0
T--- y- d----, r------ y- z- V--. Ta-- y- d----- r------ y- z- V--. Taka ye dobre, restoto ye za Vas. T-k- y- d-b-e, r-s-o-o y- z- V-s. -------------,------------------.
Nuvežkite mane šiuo adresu. За------- м- н- т--- а----. Закарайте ме на този адрес. 0
Z-------- m- n- t--- a----. Za------- m- n- t--- a----. Zakarayte me na tozi adres. Z-k-r-y-e m- n- t-z- a-r-s. --------------------------.
Nuvežkite mane į viešbutį. За------- м- д- м-- х----. Закарайте ме до моя хотел. 0
Z-------- m- d- m--- k-----. Za------- m- d- m--- k-----. Zakarayte me do moya khotel. Z-k-r-y-e m- d- m-y- k-o-e-. ---------------------------.
Nuvežkite mane prie pajūrio. За------- м- н- п----. Закарайте ме на плажа. 0
Z-------- m- n- p-----. Za------- m- n- p-----. Zakarayte me na plazha. Z-k-r-y-e m- n- p-a-h-. ----------------------.

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?