Pasikalbėjimų knygelė

lt Ekskursija po miestą   »   fr La visite de la ville

42 [keturiasdešimt du]

Ekskursija po miestą

Ekskursija po miestą

42 [quarante-deux]

La visite de la ville

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių prancūzų Žaisti Daugiau
Ar sekmadieniais turgus dirba? Es-----que -e -arc---e-- o-v-r---e-d-ma---e ? E----- q-- l- m----- e-- o----- l- d------- ? E-t-c- q-e l- m-r-h- e-t o-v-r- l- d-m-n-h- ? --------------------------------------------- Est-ce que le marché est ouvert le dimanche ? 0
Ar pirmadieniais mugė dirba? E-t-ce -------f--re-e-- -----te-le--u--i-? E----- q-- l- f---- e-- o------ l- l---- ? E-t-c- q-e l- f-i-e e-t o-v-r-e l- l-n-i ? ------------------------------------------ Est-ce que la foire est ouverte le lundi ? 0
Ar antradieniais paroda dirba? Est-c- ------e----iti-----t----e-t- -- -a----? E----- q-- l----------- e-- o------ l- m---- ? E-t-c- q-e l-e-p-s-t-o- e-t o-v-r-e l- m-r-i ? ---------------------------------------------- Est-ce que l’exposition est ouverte le mardi ? 0
Ar trečiadieniais zoologijos sodas dirba? Le -oo-o---e-t--l -----r-redi ? L- z-- o--------- l- m------- ? L- z-o o-v-e-t-i- l- m-r-r-d- ? ------------------------------- Le zoo ouvre-t-il le mercredi ? 0
Ar ketvirtadieniais muziejus dirba? L--musée ou-r--t-i- -e -eu---? L- m---- o--------- l- j---- ? L- m-s-e o-v-e-t-i- l- j-u-i ? ------------------------------ Le musée ouvre-t-il le jeudi ? 0
Ar penktadieniais galerija dirba? La -al---e o--r--t-e--e-l--ve-dre-i ? L- g------ o----------- l- v------- ? L- g-l-r-e o-v-e-t-e-l- l- v-n-r-d- ? ------------------------------------- La galerie ouvre-t-elle le vendredi ? 0
Ar galima fotografuoti? Pe-t-o- ph---gr-phi---? P------ p------------ ? P-u---n p-o-o-r-p-i-r ? ----------------------- Peut-on photographier ? 0
Ar reikia mokėti už įėjimą? L--n---e-es---l-e-p-ya-te-? L------- e------- p------ ? L-e-t-é- e-t-e-l- p-y-n-e ? --------------------------- L’entrée est-elle payante ? 0
Kiek kainuoja įėjimas? C--bien co--- ---n---- ? C------ c---- l------- ? C-m-i-n c-û-e l-e-t-é- ? ------------------------ Combien coûte l’entrée ? 0
Ar yra nuolaida grupei? Y-a-t-il u----éduc------o-r------r--p-- ? Y a----- u-- r-------- p--- l-- g------ ? Y a-t-i- u-e r-d-c-i-n p-u- l-s g-o-p-s ? ----------------------------------------- Y a-t-il une réduction pour les groupes ? 0
Ar yra nuolaida vaikams? Y-----il--n- --d-ct-on-po-- -e--enfan-s-? Y a----- u-- r-------- p--- l-- e------ ? Y a-t-i- u-e r-d-c-i-n p-u- l-s e-f-n-s ? ----------------------------------------- Y a-t-il une réduction pour les enfants ? 0
Ar yra nuolaida studentams? Y --t--l une r---ction----r--e--étu-i-nts-? Y a----- u-- r-------- p--- l-- é-------- ? Y a-t-i- u-e r-d-c-i-n p-u- l-s é-u-i-n-s ? ------------------------------------------- Y a-t-il une réduction pour les étudiants ? 0
Koks čia pastatas? Qu-l---t ce----i-ent-? Q--- e-- c- b------- ? Q-e- e-t c- b-t-m-n- ? ---------------------- Quel est ce bâtiment ? 0
Kiek šiam pastatui metų? D--qu-n---a-e--e--ât-me---? D- q---- d--- c- b------- ? D- q-a-d d-t- c- b-t-m-n- ? --------------------------- De quand date ce bâtiment ? 0
Kas pastatė šį pastatą? Q---a-c-n---u-- ce-b----en- ? Q-- a c-------- c- b------- ? Q-i a c-n-t-u-t c- b-t-m-n- ? ----------------------------- Qui a construit ce bâtiment ? 0
(Aš) domiuosi architektūra. J- m---t--e--- à-l--rc-it--t-re. J- m---------- à l-------------- J- m-i-t-r-s-e à l-a-c-i-e-t-r-. -------------------------------- Je m’intéresse à l’architecture. 0
(Aš) domiuosi menu. Je ----téresse à-----t. J- m---------- à l----- J- m-i-t-r-s-e à l-a-t- ----------------------- Je m’intéresse à l’art. 0
(Aš) domiuosi daile. J---------e--e - -a--e-nture. J- m---------- à l- p-------- J- m-i-t-r-s-e à l- p-i-t-r-. ----------------------------- Je m’intéresse à la peinture. 0

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.