Pasikalbėjimų knygelė

lt Ekskursija po miestą   »   ro Vizitarea oraşului

42 [keturiasdešimt du]

Ekskursija po miestą

Ekskursija po miestą

42 [patruzeci şi doi]

Vizitarea oraşului

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
Ar sekmadieniais turgus dirba? Es-e-d---hi-- ---ţ- du-inica? E--- d------- p---- d-------- E-t- d-s-h-s- p-a-a d-m-n-c-? ----------------------------- Este deschisă piaţa duminica? 0
Ar pirmadieniais mugė dirba? E-----e-c-i---------lu-e-? E--- d------ t----- l----- E-t- d-s-h-s t-r-u- l-n-a- -------------------------- Este deschis târgul lunea? 0
Ar antradieniais paroda dirba? Est- --sc--să-expozi--a-ma-ţ-a? E--- d------- e-------- m------ E-t- d-s-h-s- e-p-z-ţ-a m-r-e-? ------------------------------- Este deschisă expoziţia marţea? 0
Ar trečiadieniais zoologijos sodas dirba? Es---d--c--să --ăd-na--o----i----ier-u-e-? E--- d------- g------ z-------- m--------- E-t- d-s-h-s- g-ă-i-a z-o-o-i-ă m-e-c-r-a- ------------------------------------------ Este deschisă grădina zoologică miercurea? 0
Ar ketvirtadieniais muziejus dirba? Es-- ---chis-mu---- -oi-? E--- d------ m----- j---- E-t- d-s-h-s m-z-u- j-i-? ------------------------- Este deschis muzeul joia? 0
Ar penktadieniais galerija dirba? E-te de--------ale-ia ---e-e-? E--- d------- g------ v------- E-t- d-s-h-s- g-l-r-a v-n-r-a- ------------------------------ Este deschisă galeria vinerea? 0
Ar galima fotografuoti? Se -o-t----t--rafi-? S- p---- f---------- S- p-a-e f-t-g-a-i-? -------------------- Se poate fotografia? 0
Ar reikia mokėti už įėjimą? Trebuie--lăti----n-ra-e? T------ p------ i------- T-e-u-e p-ă-i-ă i-t-a-e- ------------------------ Trebuie plătită intrare? 0
Kiek kainuoja įėjimas? C------tă----r-re-? C-- c---- i-------- C-t c-s-ă i-t-a-e-? ------------------- Cât costă intrarea? 0
Ar yra nuolaida grupei? Exi--ă o -ed-c----p-nt---g--p-r-? E----- o r------- p----- g------- E-i-t- o r-d-c-r- p-n-r- g-u-u-i- --------------------------------- Există o reducere pentru grupuri? 0
Ar yra nuolaida vaikams? E-i-tă---re-u---- -en-ru-c----? E----- o r------- p----- c----- E-i-t- o r-d-c-r- p-n-r- c-p-i- ------------------------------- Există o reducere pentru copii? 0
Ar yra nuolaida studentams? E----ă-o r---------en-ru st----ţ-? E----- o r------- p----- s-------- E-i-t- o r-d-c-r- p-n-r- s-u-e-ţ-? ---------------------------------- Există o reducere pentru studenţi? 0
Koks čia pastatas? C----l--e--l-di-- -s-e-a-e--ta? C- f-- d- c------ e--- a------- C- f-l d- c-ă-i-e e-t- a-e-s-a- ------------------------------- Ce fel de clădire este aceasta? 0
Kiek šiam pastatui metų? Câ- -- ----e e-t- -lăd---a? C-- d- v---- e--- c-------- C-t d- v-c-e e-t- c-ă-i-e-? --------------------------- Cât de veche este clădirea? 0
Kas pastatė šį pastatą? C--e a-construi- cl--ir--? C--- a c-------- c-------- C-n- a c-n-t-u-t c-ă-i-e-? -------------------------- Cine a construit clădirea? 0
(Aš) domiuosi architektūra. M- -nte-e-ea-- -r----c----. M- i---------- a----------- M- i-t-r-s-a-ă a-h-t-c-u-a- --------------------------- Mă interesează arhitectura. 0
(Aš) domiuosi menu. Mă-inter----ză --ta. M- i---------- a---- M- i-t-r-s-a-ă a-t-. -------------------- Mă interesează arta. 0
(Aš) domiuosi daile. Mă in-----e-z- -----r-. M- i---------- p------- M- i-t-r-s-a-ă p-c-u-a- ----------------------- Mă interesează pictura. 0

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.