Pasikalbėjimų knygelė

lt Diskotekoje   »   fi Diskossa

46 [keturiasdešimt šeši]

Diskotekoje

Diskotekoje

46 [neljäkymmentäkuusi]

Diskossa

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Ar ši vieta laisva / Ar čia laisva? O--- -äm- --ik-- ---a-? O--- t--- p----- v----- O-k- t-m- p-i-k- v-p-a- ----------------------- Onko tämä paikka vapaa? 0
Ar galiu prie jūsų atsisėsti? V-i-k- i-tua --id-n --ur-----? V----- i---- t----- s--------- V-i-k- i-t-a t-i-ä- s-u-a-n-e- ------------------------------ Voinko istua teidän seuraanne? 0
Prašau. M--l--län-. M---------- M-e-e-l-n-. ----------- Mielelläni. 0
Kaip jums patinka muzika? Mit- -idätt---u----is--? M--- p------ m---------- M-t- p-d-t-e m-s-i-i-t-? ------------------------ Mitä pidätte musiikista? 0
Truputį per garsiai. V---n-li--n ---a-. V---- l---- k----- V-h-n l-i-n k-v-a- ------------------ Vähän liian kovaa. 0
Bet grupė groja labai gerai. Mu-t- b--di-so-ttaa--h-n-hyv-n. M---- b---- s------ i--- h----- M-t-a b-n-i s-i-t-a i-a- h-v-n- ------------------------------- Mutta bändi soittaa ihan hyvin. 0
Ar (jūs) čia dažnai lankotės? O-----ko-u--in tääl--? O------- u---- t------ O-e-t-k- u-e-n t-ä-l-? ---------------------- Oletteko usein täällä? 0
Ne, tai pirmas kartas. E-, t--ä-o- -n--mmä--e- k-r-a. E-- t--- o- e---------- k----- E-, t-m- o- e-s-m-ä-n-n k-r-a- ------------------------------ En, tämä on ensimmäinen kerta. 0
(Aš) čia dar niekada nebuvau. En -l---l-ut-----lä--k--ä. E- o-- o---- t----- i----- E- o-e o-l-t t-ä-l- i-i-ä- -------------------------- En ole ollut täällä ikinä. 0
Ar (jūs) šokate? / Pašokime? Tan-sitt-ko? T----------- T-n-s-t-e-o- ------------ Tanssitteko? 0
Gal būt, vėliau. Ehkä my--e--i-. E--- m--------- E-k- m-ö-e-m-n- --------------- Ehkä myöhemmin. 0
Aš nemoku gerai šokti. En -s-- ta--sia-n--n -y--n. E- o--- t------ n--- h----- E- o-a- t-n-s-a n-i- h-v-n- --------------------------- En osaa tanssia niin hyvin. 0
Tai visai nesunku. S- on-ihan he-pp--. S- o- i--- h------- S- o- i-a- h-l-p-a- ------------------- Se on ihan helppoa. 0
Aš jums parodysiu. Näytä- teille. N----- t------ N-y-ä- t-i-l-. -------------- Näytän teille. 0
Ne, geriau kitą kartą. E-,-miel--m-i-----k-s t-i-te. E-- m--------- j----- t------ E-, m-e-u-m-i- j-s-u- t-i-t-. ----------------------------- Ei, mieluummin joskus toiste. 0
Ar (jūs) ko nors laukiate? Od-----e-o -ot-kut-? O--------- j-------- O-o-a-t-k- j-t-k-t-? -------------------- Odotatteko jotakuta? 0
Taip, (savo) draugo. K-llä--poik---tä-ääni. K----- p-------------- K-l-ä- p-i-a-s-ä-ä-n-. ---------------------- Kyllä, poikaystävääni. 0
Štai ten jis ateina! T--lta-hän-t-lee---! T----- h-- t-------- T-o-t- h-n t-l-e-i-! -------------------- Tuolta hän tuleekin! 0

Kalbą veikia genai

Kalba, kuria kalbame, priklauso nuo mūsų kilmės. Tačiau už kalbą taip pat atsakingi ir genai. Tokią išvadą padarė škotų tyrinėtojai. Jie tyrinėjo anglų ir kinų kalbos skirtumus. Tyrimų metu jie išsiaiškino, kad genai irgi turi reikšmę. Jie daro įtaką mūsų smegenų vystymuisi. Genai paveikia mūsų smegenų struktūras. Todėl mūsų gebėjimai išmokti kalbą yra sąlygoti. Tam svarbūs yra du genai. Jei trūksta vieno geno, vystosi toninės kalbos. Tad žmonės be šių genų kalba toninėmis kalbomis. Toninėse kalbose žodžių reikšmę nulemia tonacija. Viena iš toninių kalbų yra kinų. Tačiau, jei tam tikro geno varianto yra daug, vystosi kitos kalbos. Anglų kalba nėra toninė. Šio geno variantai pasiskirstę netolygiai. Vadinasi, pasaulyje jie pasitaiko skirtingu dažnumu. Tačiau kalbos išlieka tik tada, kai yra perduodamos. Tam būtina, kad vaikai galėtų imituoti savo tėvų kalbą. Tad jie turi turėti galimybę gerai išmokti kalbą. Tik taip kalba bus perduodama iš kartos į kartą. Senesnis geno variantas atsakingas už toninės kalbos sklidimą. Tad, matyt, praeityje toninių kalbų buvo daugiau. Vis dėlto negalima pernelyg išaukštinti genetikos. Mat genai tėra sudedamoji kalbų raidos dalis. Nėra geno anglų kalbai ar kinų kalbai. Bet kas gali išmokti bet kurią kalbą. Tam reikalingi ne genai, o smalsumas ir disciplina!