Pasikalbėjimų knygelė

lt Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais   »   bs Obavljanje potrepština

51 [penkiasdešimt vienas]

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

51 [pedeset i jedan]

Obavljanje potrepština

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bosnių Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką. Ho-u-u b-b----e-u. H--- u b---------- H-ć- u b-b-i-t-k-. ------------------ Hoću u biblioteku. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną. H--u-u --jižar-. H--- u k-------- H-ć- u k-j-ž-r-. ---------------- Hoću u knjižaru. 0
(Aš) noriu eiti pri kiosko. H-ć---o ---ska. H--- d- k------ H-ć- d- k-o-k-. --------------- Hoću do kioska. 0
(Aš) noriu pasiimti knygą. Ja-ho----a -z--j-im----i--. J- h--- d- i------- k------ J- h-ć- d- i-n-j-i- k-j-g-. --------------------------- Ja hoću da iznajmim knjigu. 0
(Aš) noriu nusipirkti knygą. J-----------u--m --ji-u. J- h--- d- k---- k------ J- h-ć- d- k-p-m k-j-g-. ------------------------ Ja hoću da kupim knjigu. 0
(Aš) noriu nusipirkti laikraštį. Ja hoć--d------- -o--ne. J- h--- d- k---- n------ J- h-ć- d- k-p-m n-v-n-. ------------------------ Ja hoću da kupim novine. 0
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką pasiimti knygos. J- --ću---b-bli--e-u-d--i--a-----kn-igu. J- h--- u b--------- d- i------- k------ J- h-ć- u b-b-i-t-k- d- i-n-j-i- k-j-g-. ---------------------------------------- Ja hoću u biblioteku da iznajmim knjigu. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną pirkti knygos. Ja --ću-u--n---a-- ----upi---n--gu. J- h--- u k------- d- k---- k------ J- h-ć- u k-j-ž-r- d- k-p-m k-j-g-. ----------------------------------- Ja hoću u knjižaru da kupim knjigu. 0
(Aš) noriu (eiti) i kioską pirkti laikraštį. Ja-h-ć--do k-osk- d- k---m ----n-. J- h--- d- k----- d- k---- n------ J- h-ć- d- k-o-k- d- k-p-m n-v-n-. ---------------------------------- Ja hoću do kioska da kupim novine. 0
(Aš) noriu (eiti) pas optiką. J- ---- d---p-i-a--. J- h--- d- o-------- J- h-ć- d- o-t-č-r-. -------------------- Ja hoću do optičara. 0
(Aš) noriu (eiti) į prekybos centrą. Ja-h-ću do-s-p--m---et-. J- h--- d- s------------ J- h-ć- d- s-p-r-a-k-t-. ------------------------ Ja hoću do supermarketa. 0
(Aš) noriu (eiti) pas kepėją. Ja h--u--o -ek-r-. J- h--- d- p------ J- h-ć- d- p-k-r-. ------------------ Ja hoću do pekara. 0
(Aš) noriu nusipirkti akinius. Ja h--u -a--u-i- ----al-. J- h--- d- k---- n------- J- h-ć- d- k-p-m n-o-a-e- ------------------------- Ja hoću da kupim naočale. 0
(Aš) noriu nusipirkti vaisių ir daržovių. J--------a-k--i--v--e - --vrć-. J- h--- d- k---- v--- i p------ J- h-ć- d- k-p-m v-ć- i p-v-ć-. ------------------------------- Ja hoću da kupim voće i povrće. 0
(Aš) noriu nusipirkti bandelių ir duonos. J---oću -- kupi----mi-----------. J- h--- d- k---- z------ i h----- J- h-ć- d- k-p-m z-m-č-e i h-j-b- --------------------------------- Ja hoću da kupim zemičke i hljeb. 0
(Aš) noriu eiti į optiką pirkti akinių. Ja -o-u do-o--ič--a-------i- na-č-le. J- h--- d- o------- d- k---- n------- J- h-ć- d- o-t-č-r- d- k-p-m n-o-a-e- ------------------------------------- Ja hoću do optičara da kupim naočale. 0
(Aš) noriu eiti į prekybos centrą pirkti vaisių ir daržovių. J--ho-u -o-s-per-a-ke---da-----m -o---i ---r-e. J- h--- d- s----------- d- k---- v--- i p------ J- h-ć- d- s-p-r-a-k-t- d- k-p-m v-ć- i p-v-ć-. ----------------------------------------------- Ja hoću do supermarketa da kupim voće i povrće. 0
(Aš) noriu eiti pas kepėją pirkti bandelių ir duonos. J---o-u-do ----ra -a-ku--m -----k- i h--e-. J- h--- d- p----- d- k---- z------ i h----- J- h-ć- d- p-k-r- d- k-p-m z-m-č-e i h-j-b- ------------------------------------------- Ja hoću do pekara da kupim zemičke i hljeb. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mažumų kalbos Europoje

Europoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Daugelis jų yra indoeuropiečių kalbos. Be didžiųjų nacionalinių kalbų, egzistuoja ir daug mažesnių kalbų. Tai mažumų kalbos. Mažumų kalbos skiriasi nuo oficialiųjų. Tačiau tai nėra dialektai. Tos kalbos taip pat nėra imigrantų kalbos. Mažumų kalbos visada yra priklausomos nuo tautos. O tai reiškia, kad jos yra tam tikrų tautų kalbos. Mažumų kalbos egzistuoja beveik kiekvienoje Europos šalyje. O tai sudaro apie 40 Europos sąjungos kalbų. Kai kurios mažumų kalbos yra vartojamos tik vienoje šalyje. Tarp jų, pavyzdžiui, yra sorbų kalbos Vokietijoje. Tačiau čigonų kalba naudojama daugelyje Europos šalių. Mažumų kalbos turi ypatingą statusą. Taip yra todėl, kad jomis kalba nedaug žmonių. Tos grupės neturi išteklių pasistatyti sau mokyklas. Jiems taip pat sunku leisti savo literatūrą. Todėl daugeliui šių kalbų gresia išnykimas. Europos sąjunga nori apsaugoti mažumų kalbas. Visos kalbos yra svarbios kultūros ar identiteto sudedamosios dalys. Kai kurios tautos neturi valstybės ir egzistuoja tik kaip mažumos. Jų kalbų palaikymą skatina įvairios programos ir projektai. Tikimasi, kad mažesniųjų tautų kultūra irgi bus išsaugota. Vis dėlto kai kurios tų kalbų greitai išnyks. Tarp tokių kalbų yra lyvių kalba, kuria kalbama Latvijos provincijoje. Liko vos 20 šia kalba kalbančių gimtakalbių. Vadinasi, lyvių kalba yra mažiausia Europoje.