Pasikalbėjimų knygelė

lt Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais   »   da På indkøb

51 [penkiasdešimt vienas]

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

51 [enoghalvtreds]

På indkøb

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių danų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką. J-g-v---p- b----o-e---. J-- v-- p- b----------- J-g v-l p- b-b-i-t-k-t- ----------------------- Jeg vil på biblioteket. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną. J---vil ---ogh----e-. J-- v-- i b---------- J-g v-l i b-g-a-d-e-. --------------------- Jeg vil i boghandlen. 0
(Aš) noriu eiti pri kiosko. Jeg --- i -iosken. J-- v-- i k------- J-g v-l i k-o-k-n- ------------------ Jeg vil i kiosken. 0
(Aš) noriu pasiimti knygą. Jeg v-l---ne--n b--. J-- v-- l--- e- b--- J-g v-l l-n- e- b-g- -------------------- Jeg vil låne en bog. 0
(Aš) noriu nusipirkti knygą. J-------k-be en-b-g. J-- v-- k--- e- b--- J-g v-l k-b- e- b-g- -------------------- Jeg vil købe en bog. 0
(Aš) noriu nusipirkti laikraštį. J---vi--kø-e--n --is. J-- v-- k--- e- a---- J-g v-l k-b- e- a-i-. --------------------- Jeg vil købe en avis. 0
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką pasiimti knygos. J-g---l-på bib-i--eket-----a---å-e--n-b--. J-- v-- p- b---------- f-- a- l--- e- b--- J-g v-l p- b-b-i-t-k-t f-r a- l-n- e- b-g- ------------------------------------------ Jeg vil på biblioteket for at låne en bog. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną pirkti knygos. Jeg vil-i b-g-an-l-- fo--at-k-b--------. J-- v-- i b--------- f-- a- k--- e- b--- J-g v-l i b-g-a-d-e- f-r a- k-b- e- b-g- ---------------------------------------- Jeg vil i boghandlen for at købe en bog. 0
(Aš) noriu (eiti) i kioską pirkti laikraštį. Je--v---i -i-ske- f-r-a- ---e e--avis. J-- v-- i k------ f-- a- k--- e- a---- J-g v-l i k-o-k-n f-r a- k-b- e- a-i-. -------------------------------------- Jeg vil i kiosken for at købe en avis. 0
(Aš) noriu (eiti) pas optiką. Je- --l --l --t-ker--. J-- v-- t-- o--------- J-g v-l t-l o-t-k-r-n- ---------------------- Jeg vil til optikeren. 0
(Aš) noriu (eiti) į prekybos centrą. J----il i-supe---r--de-. J-- v-- i s------------- J-g v-l i s-p-r-a-k-d-t- ------------------------ Jeg vil i supermarkedet. 0
(Aš) noriu (eiti) pas kepėją. J-g-v----i--b-g--en. J-- v-- t-- b------- J-g v-l t-l b-g-r-n- -------------------- Jeg vil til bageren. 0
(Aš) noriu nusipirkti akinius. Jeg v-l k-b--et--ar b----er. J-- v-- k--- e- p-- b------- J-g v-l k-b- e- p-r b-i-l-r- ---------------------------- Jeg vil købe et par briller. 0
(Aš) noriu nusipirkti vaisių ir daržovių. Jeg-vi--kø----r-g---g grø-tsa-er. J-- v-- k--- f---- o- g---------- J-g v-l k-b- f-u-t o- g-ø-t-a-e-. --------------------------------- Jeg vil købe frugt og grøntsager. 0
(Aš) noriu nusipirkti bandelių ir duonos. J-g---- -øbe ru-d-tykke--og -rød. J-- v-- k--- r---------- o- b---- J-g v-l k-b- r-n-s-y-k-r o- b-ø-. --------------------------------- Jeg vil købe rundstykker og brød. 0
(Aš) noriu eiti į optiką pirkti akinių. Jeg v-l -il -pt-k-r-n---r--t køb---- --- -r-lle-. J-- v-- t-- o-------- f-- a- k--- e- p-- b------- J-g v-l t-l o-t-k-r-n f-r a- k-b- e- p-r b-i-l-r- ------------------------------------------------- Jeg vil til optikeren for at købe et par briller. 0
(Aš) noriu eiti į prekybos centrą pirkti vaisių ir daržovių. Je---il-i -upe-ma--e-et-----a- k--e-f---t o- gr----ag-r. J-- v-- i s------------ f-- a- k--- f---- o- g---------- J-g v-l i s-p-r-a-k-d-t f-r a- k-b- f-u-t o- g-ø-t-a-e-. -------------------------------------------------------- Jeg vil i supermarkedet for at købe frugt og grøntsager. 0
(Aš) noriu eiti pas kepėją pirkti bandelių ir duonos. Jeg--i--ti- b-g-re--for a- -øbe --n--ty-k-r -g--rø-. J-- v-- t-- b------ f-- a- k--- r---------- o- b---- J-g v-l t-l b-g-r-n f-r a- k-b- r-n-s-y-k-r o- b-ø-. ---------------------------------------------------- Jeg vil til bageren for at købe rundstykker og brød. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mažumų kalbos Europoje

Europoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Daugelis jų yra indoeuropiečių kalbos. Be didžiųjų nacionalinių kalbų, egzistuoja ir daug mažesnių kalbų. Tai mažumų kalbos. Mažumų kalbos skiriasi nuo oficialiųjų. Tačiau tai nėra dialektai. Tos kalbos taip pat nėra imigrantų kalbos. Mažumų kalbos visada yra priklausomos nuo tautos. O tai reiškia, kad jos yra tam tikrų tautų kalbos. Mažumų kalbos egzistuoja beveik kiekvienoje Europos šalyje. O tai sudaro apie 40 Europos sąjungos kalbų. Kai kurios mažumų kalbos yra vartojamos tik vienoje šalyje. Tarp jų, pavyzdžiui, yra sorbų kalbos Vokietijoje. Tačiau čigonų kalba naudojama daugelyje Europos šalių. Mažumų kalbos turi ypatingą statusą. Taip yra todėl, kad jomis kalba nedaug žmonių. Tos grupės neturi išteklių pasistatyti sau mokyklas. Jiems taip pat sunku leisti savo literatūrą. Todėl daugeliui šių kalbų gresia išnykimas. Europos sąjunga nori apsaugoti mažumų kalbas. Visos kalbos yra svarbios kultūros ar identiteto sudedamosios dalys. Kai kurios tautos neturi valstybės ir egzistuoja tik kaip mažumos. Jų kalbų palaikymą skatina įvairios programos ir projektai. Tikimasi, kad mažesniųjų tautų kultūra irgi bus išsaugota. Vis dėlto kai kurios tų kalbų greitai išnyks. Tarp tokių kalbų yra lyvių kalba, kuria kalbama Latvijos provincijoje. Liko vos 20 šia kalba kalbančių gimtakalbių. Vadinasi, lyvių kalba yra mažiausia Europoje.