Pasikalbėjimų knygelė

lt Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais   »   hu Vásárolni

51 [penkiasdešimt vienas]

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

51 [ötvenegy]

Vásárolni

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką. K--yv-ár-a a-a-o-------. K--------- a----- m----- K-n-v-á-b- a-a-o- m-n-i- ------------------------ Könyvtárba akarok menni. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną. K-ny---b-l--a -k-r-- m-n-i. K------------ a----- m----- K-n-v-s-o-t-a a-a-o- m-n-i- --------------------------- Könyvesboltba akarok menni. 0
(Aš) noriu eiti pri kiosko. E-y-újsá-o- bó-é-oz ak--o- m-n--. E-- ú------ b------ a----- m----- E-y ú-s-g-s b-d-h-z a-a-o- m-n-i- --------------------------------- Egy újságos bódéhoz akarok menni. 0
(Aš) noriu pasiimti knygą. E-y -ön-vet akar-k k---sönö--i. E-- k------ a----- k----------- E-y k-n-v-t a-a-o- k-l-s-n-z-i- ------------------------------- Egy könyvet akarok kölcsönözni. 0
(Aš) noriu nusipirkti knygą. E-- -öny----aka----vá-ároln-. E-- k------ a----- v--------- E-y k-n-v-t a-a-o- v-s-r-l-i- ----------------------------- Egy könyvet akarok vásárolni. 0
(Aš) noriu nusipirkti laikraštį. E---ú--ágo- ak-r-k v---i. E-- ú------ a----- v----- E-y ú-s-g-t a-a-o- v-n-i- ------------------------- Egy újságot akarok venni. 0
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką pasiimti knygos. A k-n-v---b- ak-rok--e---, -o---eg-----yve- k---s---z-e-. A k--------- a----- m----- h--- e-- k------ k------------ A k-n-v-á-b- a-a-o- m-n-i- h-g- e-y k-n-v-t k-l-s-n-z-e-. --------------------------------------------------------- A könyvtárba akarok menni, hogy egy könyvet kölcsönözzek. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną pirkti knygos. A-kö--ve-bo-t-- a---ok-----i---o---e-- -öny-e--vá-á--l-ak. A k------------ a----- m----- h--- e-- k------ v---------- A k-n-v-s-o-t-a a-a-o- m-n-i- h-g- e-y k-n-v-t v-s-r-l-a-. ---------------------------------------------------------- A könyvesboltba akarok menni, hogy egy könyvet vásároljak. 0
(Aš) noriu (eiti) i kioską pirkti laikraštį. A- ú-sá-os-bó-éhoz a-a--- -e-ni--h-g--e-y-ú-s--ot-v--ye-. A- ú------ b------ a----- m----- h--- e-- ú------ v------ A- ú-s-g-s b-d-h-z a-a-o- m-n-i- h-g- e-y ú-s-g-t v-g-e-. --------------------------------------------------------- Az újságos bódéhoz akarok menni, hogy egy újságot vegyek. 0
(Aš) noriu (eiti) pas optiką. O-t-k--h-z -kar-k-menn-. O--------- a----- m----- O-t-k-s-o- a-a-o- m-n-i- ------------------------ Optikushoz akarok menni. 0
(Aš) noriu (eiti) į prekybos centrą. Az--r-h---a ak--ok-men--. A- á------- a----- m----- A- á-u-á-b- a-a-o- m-n-i- ------------------------- Az áruházba akarok menni. 0
(Aš) noriu (eiti) pas kepėją. A---k-é-b- akar-k-me---. A p------- a----- m----- A p-k-é-b- a-a-o- m-n-i- ------------------------ A pékségbe akarok menni. 0
(Aš) noriu nusipirkti akinius. Eg--s-e--ve-----k-r-----n--. E-- s--------- a----- v----- E-y s-e-ü-e-e- a-a-o- v-n-i- ---------------------------- Egy szemüveget akarok venni. 0
(Aš) noriu nusipirkti vaisių ir daržovių. G---ölcs-t -- z-l-s-get -k--o- vá-á--l-i. G--------- é- z-------- a----- v--------- G-ü-ö-c-ö- é- z-l-s-g-t a-a-o- v-s-r-l-i- ----------------------------------------- Gyümölcsöt és zöldséget akarok vásárolni. 0
(Aš) noriu nusipirkti bandelių ir duonos. Z--mlét-és----yer-t ---r-k--ásá--l-i. Z------ é- k------- a----- v--------- Z-e-l-t é- k-n-e-e- a-a-o- v-s-r-l-i- ------------------------------------- Zsemlét és kenyeret akarok vásárolni. 0
(Aš) noriu eiti į optiką pirkti akinių. A----iku-----ak-r-k-m-nn---h-g--v-gye--e-y--ze-----e-. A o--------- a----- m----- h--- v----- e-- s---------- A o-t-k-s-o- a-a-o- m-n-i- h-g- v-g-e- e-y s-e-ü-e-e-. ------------------------------------------------------ A optikushoz akarok menni, hogy vegyek egy szemüveget. 0
(Aš) noriu eiti į prekybos centrą pirkti vaisių ir daržovių. A- ár--á--a---aro- -enn-, hogy-g--mö-c--t és-zölds-ge----s-r--jak. A- á------- a----- m----- h--- g--------- é- z-------- v---------- A- á-u-á-b- a-a-o- m-n-i- h-g- g-ü-ö-c-ö- é- z-l-s-g-t v-s-r-l-a-. ------------------------------------------------------------------ Az áruházba akarok menni, hogy gyümölcsöt és zöldséget vásároljak. 0
(Aš) noriu eiti pas kepėją pirkti bandelių ir duonos. A -----gb- akar-- menn-,--og--z---lét-é- k-n--re---ásár-lj-k. A p------- a----- m----- h--- z------ é- k------- v---------- A p-k-é-b- a-a-o- m-n-i- h-g- z-e-l-t é- k-n-e-e- v-s-r-l-a-. ------------------------------------------------------------- A pékségbe akarok menni, hogy zsemlét és kenyeret vásároljak. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mažumų kalbos Europoje

Europoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Daugelis jų yra indoeuropiečių kalbos. Be didžiųjų nacionalinių kalbų, egzistuoja ir daug mažesnių kalbų. Tai mažumų kalbos. Mažumų kalbos skiriasi nuo oficialiųjų. Tačiau tai nėra dialektai. Tos kalbos taip pat nėra imigrantų kalbos. Mažumų kalbos visada yra priklausomos nuo tautos. O tai reiškia, kad jos yra tam tikrų tautų kalbos. Mažumų kalbos egzistuoja beveik kiekvienoje Europos šalyje. O tai sudaro apie 40 Europos sąjungos kalbų. Kai kurios mažumų kalbos yra vartojamos tik vienoje šalyje. Tarp jų, pavyzdžiui, yra sorbų kalbos Vokietijoje. Tačiau čigonų kalba naudojama daugelyje Europos šalių. Mažumų kalbos turi ypatingą statusą. Taip yra todėl, kad jomis kalba nedaug žmonių. Tos grupės neturi išteklių pasistatyti sau mokyklas. Jiems taip pat sunku leisti savo literatūrą. Todėl daugeliui šių kalbų gresia išnykimas. Europos sąjunga nori apsaugoti mažumų kalbas. Visos kalbos yra svarbios kultūros ar identiteto sudedamosios dalys. Kai kurios tautos neturi valstybės ir egzistuoja tik kaip mažumos. Jų kalbų palaikymą skatina įvairios programos ir projektai. Tikimasi, kad mažesniųjų tautų kultūra irgi bus išsaugota. Vis dėlto kai kurios tų kalbų greitai išnyks. Tarp tokių kalbų yra lyvių kalba, kuria kalbama Latvijos provincijoje. Liko vos 20 šia kalba kalbančių gimtakalbių. Vadinasi, lyvių kalba yra mažiausia Europoje.