Pasikalbėjimų knygelė

lt Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais   »   lv Izteikt vēlēšanos / vajadzību

51 [penkiasdešimt vienas]

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

51 [piecdesmit viens]

Izteikt vēlēšanos / vajadzību

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką. E--gri-u-a-zi---uz-bi-li-tē-u. E- g---- a----- u- b---------- E- g-i-u a-z-e- u- b-b-i-t-k-. ------------------------------ Es gribu aiziet uz bibliotēku. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną. E--g-i-u--i-i----- -rā--t-ī-u. E- g---- a----- u- g---------- E- g-i-u a-z-e- u- g-ā-a-n-c-. ------------------------------ Es gribu aiziet uz grāmatnīcu. 0
(Aš) noriu eiti pri kiosko. Es gr-b---i-i-t u--k-----. E- g---- a----- u- k------ E- g-i-u a-z-e- u- k-o-k-. -------------------------- Es gribu aiziet uz kiosku. 0
(Aš) noriu pasiimti knygą. E-----bu a--ņe-t-es gr-m--u. E- g---- a--------- g------- E- g-i-u a-z-e-t-e- g-ā-a-u- ---------------------------- Es gribu aizņemties grāmatu. 0
(Aš) noriu nusipirkti knygą. E- --ibu--opi-k- grām-tu. E- g---- n------ g------- E- g-i-u n-p-r-t g-ā-a-u- ------------------------- Es gribu nopirkt grāmatu. 0
(Aš) noriu nusipirkti laikraštį. E- -r-b- -opi--- a-ī--. E- g---- n------ a----- E- g-i-u n-p-r-t a-ī-i- ----------------------- Es gribu nopirkt avīzi. 0
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką pasiimti knygos. E--gri-- aizie--u- ----i-tē-u, lai-p----t--g-ā-a-u. E- g---- a----- u- b---------- l-- p------ g------- E- g-i-u a-z-e- u- b-b-i-t-k-, l-i p-ņ-m-u g-ā-a-u- --------------------------------------------------- Es gribu aiziet uz bibliotēku, lai paņemtu grāmatu. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną pirkti knygos. Es--ri-u--i--e- uz-gr--a--īc-, lai nopi-ktu--rā-at-. E- g---- a----- u- g---------- l-- n------- g------- E- g-i-u a-z-e- u- g-ā-a-n-c-, l-i n-p-r-t- g-ā-a-u- ---------------------------------------------------- Es gribu aiziet uz grāmatnīcu, lai nopirktu grāmatu. 0
(Aš) noriu (eiti) i kioską pirkti laikraštį. Es --ib- ------ -z kios-u--la- -opirk-u --ī-i. E- g---- a----- u- k------ l-- n------- a----- E- g-i-u a-z-e- u- k-o-k-, l-i n-p-r-t- a-ī-i- ---------------------------------------------- Es gribu aiziet uz kiosku, lai nopirktu avīzi. 0
(Aš) noriu (eiti) pas optiką. E- ---b------e- uz ---ikas-v-i---u. E- g---- a----- u- o------ v------- E- g-i-u a-z-e- u- o-t-k-s v-i-a-u- ----------------------------------- Es gribu aiziet uz optikas veikalu. 0
(Aš) noriu (eiti) į prekybos centrą. E--g-i---ai-ie- -z -i--v----l-. E- g---- a----- u- l----------- E- g-i-u a-z-e- u- l-e-v-i-a-u- ------------------------------- Es gribu aiziet uz lielveikalu. 0
(Aš) noriu (eiti) pas kepėją. E---r--- a-z-et -z--a-z-ī--. E- g---- a----- u- m-------- E- g-i-u a-z-e- u- m-i-n-c-. ---------------------------- Es gribu aiziet uz maiznīcu. 0
(Aš) noriu nusipirkti akinius. Es--r--- n-pir-t b-ill--. E- g---- n------ b------- E- g-i-u n-p-r-t b-i-l-s- ------------------------- Es gribu nopirkt brilles. 0
(Aš) noriu nusipirkti vaisių ir daržovių. E---rib- n--i-kt--u-----un-d-r--ņ-s. E- g---- n------ a----- u- d-------- E- g-i-u n-p-r-t a-g-u- u- d-r-e-u-. ------------------------------------ Es gribu nopirkt augļus un dārzeņus. 0
(Aš) noriu nusipirkti bandelių ir duonos. Es-gr-b---op---t-m--z-t----n-m-i-i. E- g---- n------ m------- u- m----- E- g-i-u n-p-r-t m-i-ī-e- u- m-i-i- ----------------------------------- Es gribu nopirkt maizītes un maizi. 0
(Aš) noriu eiti į optiką pirkti akinių. Es -rib---i-ie- -z o--i-as--ei----,-l-i--opirktu-bri--es. E- g---- a----- u- o------ v------- l-- n------- b------- E- g-i-u a-z-e- u- o-t-k-s v-i-a-u- l-i n-p-r-t- b-i-l-s- --------------------------------------------------------- Es gribu aiziet uz optikas veikalu, lai nopirktu brilles. 0
(Aš) noriu eiti į prekybos centrą pirkti vaisių ir daržovių. Es-gr-bu a-z--t--z----l----alu,-lai nop-r-tu au--us -n -ā--eņ-s. E- g---- a----- u- l----------- l-- n------- a----- u- d-------- E- g-i-u a-z-e- u- l-e-v-i-a-u- l-i n-p-r-t- a-g-u- u- d-r-e-u-. ---------------------------------------------------------------- Es gribu aiziet uz lielveikalu, lai nopirktu augļus un dārzeņus. 0
(Aš) noriu eiti pas kepėją pirkti bandelių ir duonos. Es grib- a-z--t -z m-i-nī----lai--opi--t---a-zīt---u- m-i--. E- g---- a----- u- m-------- l-- n------- m------- u- m----- E- g-i-u a-z-e- u- m-i-n-c-, l-i n-p-r-t- m-i-ī-e- u- m-i-i- ------------------------------------------------------------ Es gribu aiziet uz maiznīcu, lai nopirktu maizītes un maizi. 0

Mažumų kalbos Europoje

Europoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Daugelis jų yra indoeuropiečių kalbos. Be didžiųjų nacionalinių kalbų, egzistuoja ir daug mažesnių kalbų. Tai mažumų kalbos. Mažumų kalbos skiriasi nuo oficialiųjų. Tačiau tai nėra dialektai. Tos kalbos taip pat nėra imigrantų kalbos. Mažumų kalbos visada yra priklausomos nuo tautos. O tai reiškia, kad jos yra tam tikrų tautų kalbos. Mažumų kalbos egzistuoja beveik kiekvienoje Europos šalyje. O tai sudaro apie 40 Europos sąjungos kalbų. Kai kurios mažumų kalbos yra vartojamos tik vienoje šalyje. Tarp jų, pavyzdžiui, yra sorbų kalbos Vokietijoje. Tačiau čigonų kalba naudojama daugelyje Europos šalių. Mažumų kalbos turi ypatingą statusą. Taip yra todėl, kad jomis kalba nedaug žmonių. Tos grupės neturi išteklių pasistatyti sau mokyklas. Jiems taip pat sunku leisti savo literatūrą. Todėl daugeliui šių kalbų gresia išnykimas. Europos sąjunga nori apsaugoti mažumų kalbas. Visos kalbos yra svarbios kultūros ar identiteto sudedamosios dalys. Kai kurios tautos neturi valstybės ir egzistuoja tik kaip mažumos. Jų kalbų palaikymą skatina įvairios programos ir projektai. Tikimasi, kad mažesniųjų tautų kultūra irgi bus išsaugota. Vis dėlto kai kurios tų kalbų greitai išnyks. Tarp tokių kalbų yra lyvių kalba, kuria kalbama Latvijos provincijoje. Liko vos 20 šia kalba kalbančių gimtakalbių. Vadinasi, lyvių kalba yra mažiausia Europoje.