Pasikalbėjimų knygelė

lt Pirkiniai   »   hu Bevásárlás

54 [penkiasdešimt keturi]

Pirkiniai

Pirkiniai

54 [ötvennégy]

Bevásárlás

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
(Aš) norėčiau pirkti dovaną. Szere---k---nni egy-a-á---k-t. S-------- v---- e-- a--------- S-e-e-n-k v-n-i e-y a-á-d-k-t- ------------------------------ Szeretnék venni egy ajándékot. 0
Bet ką nors nebrangaus. De --m---l ---g-t. D- n-- t-- d------ D- n-m t-l d-á-á-. ------------------ De nem túl drágát. 0
Gal rankinę? Talá--e----é-itás---? T---- e-- k---------- T-l-n e-y k-z-t-s-á-? --------------------- Talán egy kézitáskát? 0
Kokios spalvos norėtumėte? M---e------- s-e-etn-? M----- s---- s-------- M-l-e- s-í-t s-e-e-n-? ---------------------- Milyen színt szeretne? 0
Juodą, rudą ar baltą? Fek-té---barná---agy f---ret? F------- b----- v--- f------- F-k-t-t- b-r-á- v-g- f-h-r-t- ----------------------------- Feketét, barnát vagy fehéret? 0
Didelę ar mažą? Egy na---t, -a---e-- -i--it? E-- n------ v--- e-- k------ E-y n-g-o-, v-g- e-y k-c-i-? ---------------------------- Egy nagyot, vagy egy kicsit? 0
Ar galiu šitą pasižiūrėti? M-g sz-ba- e-t-né-n--? M-- s----- e-- n------ M-g s-a-a- e-t n-z-e-? ---------------------- Meg szabad ezt néznem? 0
Ar ji odinė? B--bő- ---? B----- v--- B-r-ő- v-n- ----------- Bőrből van? 0
Ar ji iš odos pakaitalo? Va----űbőr--l--a-? V--- m------- v--- V-g- m-b-r-ő- v-n- ------------------ Vagy műbőrből van? 0
Žinoma, iš odos. Bőr-ől -e--észet--e-. B----- t------------- B-r-ő- t-r-é-z-t-s-n- --------------------- Bőrből természetesen. 0
Tai labai gera kokybė. Ez-eg- k-l-n-s-n j- mi-ősé-ű--ru. E- e-- k-------- j- m------- á--- E- e-y k-l-n-s-n j- m-n-s-g- á-u- --------------------------------- Ez egy különösen jó minőségű áru. 0
Ir rankinė tikrai nebrangi. És a-ké--tás-a-á-- --l-b-- -agy-n ked-e--. É- a k-------- á-- v------ n----- k------- É- a k-z-t-s-a á-a v-l-b-n n-g-o- k-d-e-ö- ------------------------------------------ És a kézitáska ára valóban nagyon kedvezö. 0
Ji man patinka. E---etsz-k ---e-. E- t------ n----- E- t-t-z-k n-k-m- ----------------- Ez tetszik nekem. 0
Aš ją perku. Ez- ve-zem. E-- v------ E-t v-s-e-. ----------- Ezt veszem. 0
Ar prireikus galėsiu ją pakeisti kita? Ese--eg---ssza-s-r-lh--e--e-t? E------ v---------------- e--- E-e-l-g v-s-z-c-e-é-h-t-m e-t- ------------------------------ Esetleg visszacserélhetem ezt? 0
Savaime suprantama. M-g--ól --t---dő. M------ é-------- M-g-t-l é-t-t-d-. ----------------- Magától értetődő. 0
Mes ją supakuosime kaip dovaną. B--s-m-go-j-k --n---g---já-dé-. B------------ m--- e-- a------- B-c-o-a-o-j-k m-n- e-y a-á-d-k- ------------------------------- Becsomagoljuk mint egy ajándék. 0
Štai ten yra kasa. A--úl---al-- -an - -----ár. A t--------- v-- a p------- A t-l-l-a-o- v-n a p-n-t-r- --------------------------- A túloldalon van a pénztár. 0

Kas ką supranta?

Pasaulyje gyvena apie 7 milijardai žmonių. Ir visi kalba kokia nors kalba. Deja, bet ta kalba ne visada yra ta pati. Tad, norėdami susikalbėti su kitomis tautomis, turime išmokti kalbų. O tai neretai vargina. Tačiau yra kalbų, kurios yra labai panašios. Tie žmonės geriau vienas kitą suprantą net neišmokę kitos kalbos. Tai vadinama abipusiu suprantamumu . Išskiriami du jo variantai. Pirmasis vadinamas žodiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalbėtojai supranta vienas kitą kalbėdami. Tačiau jie nesupranta rašytinės kitos kalbos sistemos. Taip yra todėl, kad kalbos skiriasi rašytinėmis formomis. To pavyzdžiai yra indų ir urdu kalbos. Antrasis variantas vadinamas rašytiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalba suprantama ašytinėje savo formoje. Tačiau kalbėdami šių kalbų atstovai vienas kito nesupranta. Taip yra todėl, kad jų tarimas yra labai skirtingas. To pavyzdžiai būtų vokiečių ir olandų kalbos. Artimiausios kalbos yra susijusios tiek rašyba, tiek tarimu. Tai reiškia, kad jos yra abipusiai suprantamos tiek šnekamąja, tiek rašytine forma. To pavyzdžiai būtų rusų ir ukrainiečių bei tailandiečių ir laosiečių kalba. Taip pat yra ir asimetrinė abipusio suprantamumo forma. Taip nutinka, kai kalbėtojai vienas kitą supranta nevienodai. Portugalai supranta ispanus geriau nei ispanai supranta portugalus. Austrai supranta vokiečius geriau nei vokiečiai austrus. Šiuose pavyzdžiuose kliūtimi tampa tarimas ir dialektas. Tas, kas nori tikrai gerai pasikalbėti, turi išmokti ką nors naujo...