Pasikalbėjimų knygelė

lt Pirkiniai   »   sr Куповина

54 [penkiasdešimt keturi]

Pirkiniai

Pirkiniai

54 [педесет и четири]

54 [pedeset i četiri]

Куповина

[Kupovina]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
(Aš) norėčiau pirkti dovaną. Ј--жел-- --п----покл-н. Ј- ж---- к----- п------ Ј- ж-л-м к-п-т- п-к-о-. ----------------------- Ја желим купити поклон. 0
J- ž-l-m --p--i-po-lon. J- ž---- k----- p------ J- ž-l-m k-p-t- p-k-o-. ----------------------- Ja želim kupiti poklon.
Bet ką nors nebrangaus. Али ни-та--рев--е ск--о. А-- н---- п------ с----- А-и н-ш-а п-е-и-е с-у-о- ------------------------ Али ништа превише скупо. 0
A-i-n---- --e---e sku--. A-- n---- p------ s----- A-i n-š-a p-e-i-e s-u-o- ------------------------ Ali ništa previše skupo.
Gal rankinę? И---------ож-а та--у? И---- л- м---- т----- И-а-е л- м-ж-а т-ш-у- --------------------- Имате ли можда ташну? 0
Im--- l- -ož-a-taš-u? I---- l- m---- t----- I-a-e l- m-ž-a t-š-u- --------------------- Imate li možda tašnu?
Kokios spalvos norėtumėte? К-----------л-т-? К--- б--- ж------ К-ј- б-ј- ж-л-т-? ----------------- Коју боју желите? 0
K--- --j- že-it-? K--- b--- ž------ K-j- b-j- ž-l-t-? ----------------- Koju boju želite?
Juodą, rudą ar baltą? Ц-----б-аон-и-- --л-? Ц---- б---- и-- б---- Ц-н-, б-а-н и-и б-л-? --------------------- Црну, браон или белу? 0
Cr--, --aon -li --lu? C---- b---- i-- b---- C-n-, b-a-n i-i b-l-? --------------------- Crnu, braon ili belu?
Didelę ar mažą? Ве--ку--ли м---? В----- и-- м---- В-л-к- и-и м-л-? ---------------- Велику или малу? 0
V---ku ----m-l-? V----- i-- m---- V-l-k- i-i m-l-? ---------------- Veliku ili malu?
Ar galiu šitą pasižiūrėti? М-----и в-дети-о-у? М--- л- в----- о--- М-г- л- в-д-т- о-у- ------------------- Могу ли видети ову? 0
Mog- ----i-eti---u? M--- l- v----- o--- M-g- l- v-d-t- o-u- ------------------- Mogu li videti ovu?
Ar ji odinė? Ј--ли----к--е? Ј- л- о- к---- Ј- л- о- к-ж-? -------------- Је ли од коже? 0
Je-l---d--o-e? J- l- o- k---- J- l- o- k-ž-? -------------- Je li od kože?
Ar ji iš odos pakaitalo? И-и-ј- о- ----ач--г---т-риј-ла? И-- ј- о- в-------- м---------- И-и ј- о- в-ш-а-к-г м-т-р-ј-л-? ------------------------------- Или је од вештачког материјала? 0
Ili-j---- v-št--kog---te-i--l-? I-- j- o- v-------- m---------- I-i j- o- v-š-a-k-g m-t-r-j-l-? ------------------------------- Ili je od veštačkog materijala?
Žinoma, iš odos. Н-р-в-о,-од коже. Н------- о- к---- Н-р-в-о- о- к-ж-. ----------------- Наравно, од коже. 0
N------,-----ože. N------- o- k---- N-r-v-o- o- k-ž-. ----------------- Naravno, od kože.
Tai labai gera kokybė. Т- је н---ч--о-д---р---ал--е-. Т- ј- н------- д---- к-------- Т- ј- н-р-ч-т- д-б-р к-а-и-е-. ------------------------------ То је нарочито добар квалитет. 0
To-je -aroč-to -o-ar-kv-li-et. T- j- n------- d---- k-------- T- j- n-r-č-t- d-b-r k-a-i-e-. ------------------------------ To je naročito dobar kvalitet.
Ir rankinė tikrai nebrangi. А т-шн---е-за--та-по-ољн-. А т---- ј- з----- п------- А т-ш-а ј- з-и-т- п-в-љ-а- -------------------------- А ташна је заиста повољна. 0
A ---na--- za--t---o---jn-. A t---- j- z----- p-------- A t-š-a j- z-i-t- p-v-l-n-. --------------------------- A tašna je zaista povoljna.
Ji man patinka. Ов--ми-се--о-а--. О-- м- с- д------ О-а м- с- д-п-д-. ----------------- Ова ми се допада. 0
O----i-se --p-da. O-- m- s- d------ O-a m- s- d-p-d-. ----------------- Ova mi se dopada.
Aš ją perku. Ов- ћ--узет-. О-- ћ- у----- О-у ћ- у-е-и- ------------- Ову ћу узети. 0
O-- c-----e--. O-- c-- u----- O-u c-u u-e-i- -------------- Ovu ću uzeti.
Ar prireikus galėsiu ją pakeisti kita? Мог- ли ---е---т-а--о --мен---? М--- л- ј- е--------- з-------- М-г- л- ј- е-е-т-а-н- з-м-н-т-? ------------------------------- Могу ли је евентуално заменити? 0
M--u-l- -e -----u-l---zame-iti? M--- l- j- e--------- z-------- M-g- l- j- e-e-t-a-n- z-m-n-t-? ------------------------------- Mogu li je eventualno zameniti?
Savaime suprantama. По-р-з-м--а-с-. П---------- с-- П-д-а-у-е-а с-. --------------- Подразумева се. 0
Pod-a---ev- s-. P---------- s-- P-d-a-u-e-a s-. --------------- Podrazumeva se.
Mes ją supakuosime kaip dovaną. З----о--ћ--- ј- к---покло-. З----------- ј- к-- п------ З-п-к-в-ћ-м- ј- к-о п-к-о-. --------------------------- Запаковаћемо је као поклон. 0
Zap--o-a-́--- j--k-o ----on. Z------------ j- k-- p------ Z-p-k-v-c-e-o j- k-o p-k-o-. ---------------------------- Zapakovaćemo je kao poklon.
Štai ten yra kasa. Т--- п---о ј- --а-а-н-. Т--- п---- ј- б-------- Т-м- п-е-о ј- б-а-а-н-. ----------------------- Тамо преко је благајна. 0
Tamo--r--o ---bla---na. T--- p---- j- b-------- T-m- p-e-o j- b-a-a-n-. ----------------------- Tamo preko je blagajna.

Kas ką supranta?

Pasaulyje gyvena apie 7 milijardai žmonių. Ir visi kalba kokia nors kalba. Deja, bet ta kalba ne visada yra ta pati. Tad, norėdami susikalbėti su kitomis tautomis, turime išmokti kalbų. O tai neretai vargina. Tačiau yra kalbų, kurios yra labai panašios. Tie žmonės geriau vienas kitą suprantą net neišmokę kitos kalbos. Tai vadinama abipusiu suprantamumu . Išskiriami du jo variantai. Pirmasis vadinamas žodiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalbėtojai supranta vienas kitą kalbėdami. Tačiau jie nesupranta rašytinės kitos kalbos sistemos. Taip yra todėl, kad kalbos skiriasi rašytinėmis formomis. To pavyzdžiai yra indų ir urdu kalbos. Antrasis variantas vadinamas rašytiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalba suprantama ašytinėje savo formoje. Tačiau kalbėdami šių kalbų atstovai vienas kito nesupranta. Taip yra todėl, kad jų tarimas yra labai skirtingas. To pavyzdžiai būtų vokiečių ir olandų kalbos. Artimiausios kalbos yra susijusios tiek rašyba, tiek tarimu. Tai reiškia, kad jos yra abipusiai suprantamos tiek šnekamąja, tiek rašytine forma. To pavyzdžiai būtų rusų ir ukrainiečių bei tailandiečių ir laosiečių kalba. Taip pat yra ir asimetrinė abipusio suprantamumo forma. Taip nutinka, kai kalbėtojai vienas kitą supranta nevienodai. Portugalai supranta ispanus geriau nei ispanai supranta portugalus. Austrai supranta vokiečius geriau nei vokiečiai austrus. Šiuose pavyzdžiuose kliūtimi tampa tarimas ir dialektas. Tas, kas nori tikrai gerai pasikalbėti, turi išmokti ką nors naujo...