Pasikalbėjimų knygelė

lt Pirkiniai   »   sv Gå och handla

54 [penkiasdešimt keturi]

Pirkiniai

Pirkiniai

54 [femtiofyra]

Gå och handla

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
(Aš) norėčiau pirkti dovaną. Ja---k---- vi------p- -- pre---t. J-- s----- v---- k--- e- p------- J-g s-u-l- v-l-a k-p- e- p-e-e-t- --------------------------------- Jag skulle vilja köpa en present. 0
Bet ką nors nebrangaus. M---i-g-- som--- fö--dy-t. M-- i---- s-- ä- f-- d---- M-n i-g-t s-m ä- f-r d-r-. -------------------------- Men inget som är för dyrt. 0
Gal rankinę? K---ke--- -and-ä---? K----- e- h--------- K-n-k- e- h-n-v-s-a- -------------------- Kanske en handväska? 0
Kokios spalvos norėtumėte? Vil--n f----skull---i -i--- ha? V----- f--- s----- n- v---- h-- V-l-e- f-r- s-u-l- n- v-l-a h-? ------------------------------- Vilken färg skulle ni vilja ha? 0
Juodą, rudą ar baltą? S--rt--b-un-e---r---t? S----- b--- e---- v--- S-a-t- b-u- e-l-r v-t- ---------------------- Svart, brun eller vit? 0
Didelę ar mažą? En st-r---l-r -- -iten? E- s--- e---- e- l----- E- s-o- e-l-r e- l-t-n- ----------------------- En stor eller en liten? 0
Ar galiu šitą pasižiūrėti? F-- --- se--- d------? F-- j-- s- p- d-- d--- F-r j-g s- p- d-n d-r- ---------------------- Får jag se på den där? 0
Ar ji odinė? Är-d-n--- l---r? Ä- d-- a- l----- Ä- d-n a- l-d-r- ---------------- Är den av läder? 0
Ar ji iš odos pakaitalo? El-e--är -en -v -on-tläd--? E---- ä- d-- a- k---------- E-l-r ä- d-n a- k-n-t-ä-e-? --------------------------- Eller är den av konstläder? 0
Žinoma, iš odos. A---ä--r-n-tu-l------. A- l---- n------------ A- l-d-r n-t-r-i-t-i-. ---------------------- Av läder naturligtvis. 0
Tai labai gera kokybė. De---r-e- -är-k--t-br- k-al---t. D-- ä- e- s------- b-- k-------- D-t ä- e- s-r-k-l- b-a k-a-i-e-. -------------------------------- Det är en särskilt bra kvalitet. 0
Ir rankinė tikrai nebrangi. Och -a---ä-ka- -r-verkl-g-- --c--t-p--sv-r-. O-- h--------- ä- v-------- m----- p-------- O-h h-n-v-s-a- ä- v-r-l-g-n m-c-e- p-i-v-r-. -------------------------------------------- Och handväskan är verkligen mycket prisvärd. 0
Ji man patinka. J-g --cke- -m de-. J-- t----- o- d--- J-g t-c-e- o- d-n- ------------------ Jag tycker om den. 0
Aš ją perku. J-- ta---e-. J-- t-- d--- J-g t-r d-n- ------------ Jag tar den. 0
Ar prireikus galėsiu ją pakeisti kita? Kan -a---ventu-llt--yt- -e-? K-- j-- e--------- b--- d--- K-n j-g e-e-t-e-l- b-t- d-n- ---------------------------- Kan jag eventuellt byta den? 0
Savaime suprantama. S---v--a--. S---------- S-ä-v-l-r-. ----------- Självklart. 0
Mes ją supakuosime kaip dovaną. V--slå---- --n-so- --e-ent. V- s--- i- d-- s-- p------- V- s-å- i- d-n s-m p-e-e-t- --------------------------- Vi slår in den som present. 0
Štai ten yra kasa. D-- --r-a-är-kas--n. D-- b---- ä- k------ D-r b-r-a ä- k-s-a-. -------------------- Där borta är kassan. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kas ką supranta?

Pasaulyje gyvena apie 7 milijardai žmonių. Ir visi kalba kokia nors kalba. Deja, bet ta kalba ne visada yra ta pati. Tad, norėdami susikalbėti su kitomis tautomis, turime išmokti kalbų. O tai neretai vargina. Tačiau yra kalbų, kurios yra labai panašios. Tie žmonės geriau vienas kitą suprantą net neišmokę kitos kalbos. Tai vadinama abipusiu suprantamumu . Išskiriami du jo variantai. Pirmasis vadinamas žodiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalbėtojai supranta vienas kitą kalbėdami. Tačiau jie nesupranta rašytinės kitos kalbos sistemos. Taip yra todėl, kad kalbos skiriasi rašytinėmis formomis. To pavyzdžiai yra indų ir urdu kalbos. Antrasis variantas vadinamas rašytiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalba suprantama ašytinėje savo formoje. Tačiau kalbėdami šių kalbų atstovai vienas kito nesupranta. Taip yra todėl, kad jų tarimas yra labai skirtingas. To pavyzdžiai būtų vokiečių ir olandų kalbos. Artimiausios kalbos yra susijusios tiek rašyba, tiek tarimu. Tai reiškia, kad jos yra abipusiai suprantamos tiek šnekamąja, tiek rašytine forma. To pavyzdžiai būtų rusų ir ukrainiečių bei tailandiečių ir laosiečių kalba. Taip pat yra ir asimetrinė abipusio suprantamumo forma. Taip nutinka, kai kalbėtojai vienas kitą supranta nevienodai. Portugalai supranta ispanus geriau nei ispanai supranta portugalus. Austrai supranta vokiečius geriau nei vokiečiai austrus. Šiuose pavyzdžiuose kliūtimi tampa tarimas ir dialektas. Tas, kas nori tikrai gerai pasikalbėti, turi išmokti ką nors naujo...