Pasikalbėjimų knygelė

lt Darbai   »   no Jobbe

55 [penkiasdešimt penki]

Darbai

Darbai

55 [femtifem]

Jobbe

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Ką (jūs) dirbate / kokia jūsų profesija? H---j-bb-- -ere-med? H-- j----- d--- m--- H-a j-b-e- d-r- m-d- -------------------- Hva jobber dere med? 0
Mano vyras gydytojas. M---en--i- j---er som ---e. M----- m-- j----- s-- l---- M-n-e- m-n j-b-e- s-m l-g-. --------------------------- Mannen min jobber som lege. 0
(Aš) dirbu pusę dienos medicinos seserimi. J-- jobb-- --ltid -om-sy-eplei-r. J-- j----- d----- s-- s---------- J-g j-b-e- d-l-i- s-m s-k-p-e-e-. --------------------------------- Jeg jobber deltid som sykepleier. 0
Netrukus (mes) gausime pensiją. S-a-t-blir v--pe-sj--er-. S---- b--- v- p---------- S-a-t b-i- v- p-n-j-n-r-. ------------------------- Snart blir vi pensjonert. 0
Bet mokesčiai dideli. M-n-s-----n- er--ø--. M-- s------- e- h---- M-n s-a-t-n- e- h-y-. --------------------- Men skattene er høye. 0
Sveikatos draudimas taip pat didelis. O- -el-e--rsik-------e--d-r. O- h---------------- e- d--- O- h-l-e-o-s-k-i-g-n e- d-r- ---------------------------- Og helseforsikringen er dyr. 0
Kokią profesiją (tu) nori rinktis? Hv- h-r-du l--t--il å--li? H-- h-- d- l--- t-- å b--- H-a h-r d- l-s- t-l å b-i- -------------------------- Hva har du lyst til å bli? 0
(Aš) norėčiau būti inžinierius. Je--vi----i-in----ø-. J-- v-- b-- i-------- J-g v-l b-i i-g-n-ø-. --------------------- Jeg vil bli ingeniør. 0
(Aš) noriu studijuoti universitete. J------ s---e----ed-un---r-it--et. J-- v-- s------ v-- u------------- J-g v-l s-u-e-e v-d u-i-e-s-t-t-t- ---------------------------------- Jeg vil studere ved universitetet. 0
Aš (esu) praktikantas. Jeg-er prakt---n-. J-- e- p---------- J-g e- p-a-t-k-n-. ------------------ Jeg er praktikant. 0
(Aš) uždirbu nedaug. Jeg tjen-r--k-e -ye. J-- t----- i--- m--- J-g t-e-e- i-k- m-e- -------------------- Jeg tjener ikke mye. 0
(Aš) atlieku praktiką užsienyje. Je--ta- -ra---s i--t-a-d-t. J-- t-- p------ i u-------- J-g t-r p-a-s-s i u-l-n-e-. --------------------------- Jeg tar praksis i utlandet. 0
Tai mano viršininkas / šefas. Det er-s-efe- --n. D-- e- s----- m--- D-t e- s-e-e- m-n- ------------------ Det er sjefen min. 0
Aš turiu malonius bendradarbius. J---har---gg-lig- kollegae-. J-- h-- h-------- k--------- J-g h-r h-g-e-i-e k-l-e-a-r- ---------------------------- Jeg har hyggelige kollegaer. 0
Per pietus (mes) visuomet einame į valgyklą. Vi-sp------u-s--i -antina. V- s----- l---- i k------- V- s-i-e- l-n-j i k-n-i-a- -------------------------- Vi spiser lunsj i kantina. 0
(Aš) ieškau darbo. Je--sø-----obb. J-- s---- j---- J-g s-k-r j-b-. --------------- Jeg søker jobb. 0
(Aš) jau metai esu bedarbis. Je---a- vært arb---sle-ig----t- --. J-- h-- v--- a----------- i e-- å-- J-g h-r v-r- a-b-i-s-e-i- i e-t å-. ----------------------------------- Jeg har vært arbeidsledig i ett år. 0
Šioje šalyje (yra) per daug bedarbių. H---- -a--e- e- -e--fo- mang--arbe-d-le--ge. H-- i l----- e- d-- f-- m---- a------------- H-r i l-n-e- e- d-t f-r m-n-e a-b-i-s-e-i-e- -------------------------------------------- Her i landet er det for mange arbeidsledige. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Atminčiai būtina kalba

Daugelis atsimena savo pirmąją dieną mokykloje. Tačiau jie nepamena, kas vyko iki to. Beveik visiškai neprisimename pirmųjų savo metų. Tačiau kodėl? Kodėl negalime prisiminti savo kūdikystės? Priežastis slypi mūsų raidoje. Kalba ir atmintis vystosi maždaug tuo pačiu metu. O tam, kad ką nors prisimintume, mums reikalinga kalba. Mums būtina turėti žodžius, kuriais galėtume nusakyti patirtis. Mokslininkai atliko įvairius tyrimus su vaikais. Tyrimai atskleidė įdomų dalyką. Vis tik vaikai išmoksta kalbėti, jie pamiršta viską, kas vyko prieš tai. Tad kalbos pradžia taip pat yra atminties pradžia. Per pirmuosius trejus metus vaikai išties daug išmoksta. Kasdien jie patiria ką nors nauja. Tos patirtys tokiame amžiuje yra labai svarbios. Nepaisant visko, jos visos išnyksta. Psichologai šį fenomeną vadina akstyvosios vaikystės amnezija. Išlieka tik tai, ką vaikai gali įvardyti. Autobiografinėje atmintyje išsaugomi asmeniniai potyriai. Ji funkcionuoja kaip dienoraštis. Jame užfiksuojama viskas, kas mūsų gyvenime svarbu. Taip autobiografinė atmintis formuoja mūsų asmenybę. Tačiau jos raida priklauso nuo gimtosios kalbos išmokimo. Be to, šią atmintį galime aktyvuoti tik per kalbą. Žinoma, tai, ko išmokstame kūdikystėje, negali būti visiškai ištrinta. Ta atmintis yra saugoma kažkur mūsų smegenyse. Tiesiog daugiau nebegalime jos pasiekti... Gaila, ar ne?