Pasikalbėjimų knygelė

lt Jausmai   »   fi Tunteita

56 [penkiasdešimt šeši]

Jausmai

Jausmai

56 [viisikymmentäkuusi]

Tunteita

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Norėti. / Turėti norą. t--d---i-li t---- m---- t-h-ä m-e-i ----------- tehdä mieli 0
(Mes) norime. / Turime norą. M-idän--e--e -i-l-. M----- t---- m----- M-i-ä- t-k-e m-e-i- ------------------- Meidän tekee mieli. 0
(Mes) neturime norą. M---än ------ mi-l-. M----- e- t-- m----- M-i-ä- e- t-e m-e-i- -------------------- Meidän ei tee mieli. 0
Bijoti p-lottaa p------- p-l-t-a- -------- pelottaa 0
(Aš) bijau. M-n-- -elo-t-a. M---- p-------- M-n-a p-l-t-a-. --------------- Minua pelottaa. 0
(Aš) nebijau. Mi-u- e----l--a. M---- e- p------ M-n-a e- p-l-t-. ---------------- Minua ei pelota. 0
Turėti laiko oll--a--aa o--- a---- o-l- a-k-a ---------- olla aikaa 0
Jis turi laiko. Hän-ll---n-aika-. H------ o- a----- H-n-l-ä o- a-k-a- ----------------- Hänellä on aikaa. 0
Jis neturi laiko. Hä-e-lä e- -le ---a-. H------ e- o-- a----- H-n-l-ä e- o-e a-k-a- --------------------- Hänellä ei ole aikaa. 0
Nuobodžiauti oll--ty---ä o--- t----- o-l- t-l-ä- ----------- olla tylsää 0
Ji nuobodžiauja. H---llä-on t--s-ä. H------ o- t------ H-n-l-ä o- t-l-ä-. ------------------ Hänellä on tylsää. 0
Ji nenuobodžiauja. Hänell--ei--l--t-----. H------ e- o-- t------ H-n-l-ä e- o-e t-l-ä-. ---------------------- Hänellä ei ole tylsää. 0
Būti išalkus ol-- ---kä o--- n---- o-l- n-l-ä ---------- olla nälkä 0
Ar jūs išalkę (išalkusios) / alkani? Onko t--ll- n----? O--- t----- n----- O-k- t-i-l- n-l-ä- ------------------ Onko teillä nälkä? 0
Ar jūs neišalkę / neišalkusios? Eik- te---- -le ---kä? E--- t----- o-- n----- E-k- t-i-l- o-e n-l-ä- ---------------------- Eikö teillä ole nälkä? 0
Būti ištroškus o------no o--- j--- o-l- j-n- --------- olla jano 0
Jie ištroškę. / Jos ištroškusios. H--l---on--a-o. H----- o- j---- H-i-l- o- j-n-. --------------- Heillä on jano. 0
Jie neištroškę. / Jos neištroškusios. H--l-ä--- ----j-no. H----- e- o-- j---- H-i-l- e- o-e j-n-. ------------------- Heillä ei ole jano. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slaptos kalbos

Kalba norime išreikšti, ką galvojame ir jaučiame. Tad supratimas yra labai svarbus kalbos tikslas. Vis dėlto kartais žmonės nori būti suprasti ne visų. Tokiu atveju jie sukuria slaptas kalbas. Slaptos kalbos žmones žavi jau tūkstančius metų. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris turėjo nuosavą slaptą kalbą. Jis siųsdavo koduotas žinutes į visus savo imperijos regionus. Jo priešai negalėdavo jų perskaityti. Slaptos kalbos – tai apsaugotas bendravimas. Naudodami slaptas kalbas išskiriame save iš kitų. Taip mes parodome, kad priklausome išskirtinei grupei. Yra įvairių priežasčių, kodėl naudojame slaptas kalbas. Įsimylėjeliai nuolatos rašo užkoduotus laiškus. Kai kurios profesinės grupės irgi turi savas kalbas. Egzistuoja magų, vagių ir verslininkų kalbos. Tačiau slaptos kalbos dažniausiai naudojamos politiniams tikslams. Jos buvo naudojamos beveik kiekviename kare. Kariuomenė ir slaptosios tarnybos turi nuosavus slaptų kalbų specialistus. Kriptologija – tai kodavimo mokslas. Šiuolaikiniai kodai remiasi komplikuotomis matematinėmis formulėmis. Tačiau juos labai sunku iškoduoti. Be užkoduotų kalbų mūsų gyvenimas būtų neįsivaizduojamas. Šiandien užkoduota informacija yra naudojama visur. Kreditinės kortelės ir elektroniniai laiškai – viskas veikia remiantis kodais. Vaikams slaptos kalbos atrodo yra įdomios. Jiems patinka keisti slaptomis žinutėmis su draugais. Slaptos kalbos netgi padeda vaikų raidai... Jos skatina kūrybiškumą ir kalbos pojūtį!