Pasikalbėjimų knygelė

lt Banke   »   fi Pankissa

60 [šešiasdešimt]

Banke

Banke

60 [kuusikymmentä]

Pankissa

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Norėčiau atidaryti sąskaitą. H-l--n ---ta --l--. H----- a---- t----- H-l-a- a-a-a t-l-n- ------------------- Haluan avata tilin. 0
Štai mano pasas. Täss- o- ----i-i. T---- o- p------- T-s-ä o- p-s-i-i- ----------------- Tässä on passini. 0
Ir štai mano adresas. J- tässä-----s-i--eeni. J- t---- o- o---------- J- t-s-ä o- o-o-t-e-n-. ----------------------- Ja tässä on osoitteeni. 0
Norėčiau įmokėti pinigų į savo sąskaitą. H-lu-------et------h-- tilil---i. H----- t-------- r---- t--------- H-l-a- t-l-e-t-a r-h-a t-l-l-e-i- --------------------------------- Haluan tallettaa rahaa tililleni. 0
Norėčiau nusiimti pinigų iš savo sąskaitos. Ha---- --st-a--aha- ti-i-----. H----- n----- r---- t--------- H-l-a- n-s-a- r-h-a t-l-l-ä-i- ------------------------------ Haluan nostaa rahaa tililtäni. 0
Norėčiau gauti išrašą iš sąskaitos. H---a--h-k-a t--i--t-en-. H----- h---- t----------- H-l-a- h-k-a t-l-o-t-e-i- ------------------------- Haluan hakea tiliotteeni. 0
Norėčiau išpirkti kelionės čekius. H-l--n--u---t-a mat-a-e-in. H----- l------- m---------- H-l-a- l-n-s-a- m-t-a-e-i-. --------------------------- Haluan lunastaa matkasekin. 0
Kokie yra mokesčiai? K-ink- ko-k-a- ----------t? K----- k------ o--- m------ K-i-k- k-r-e-t o-a- m-k-u-? --------------------------- Kuinka korkeat ovat maksut? 0
Kur man pasirašyti? Mihin----un -it----ll-k-r-o-----? M---- m---- p---- a-------------- M-h-n m-n-n p-t-ä a-l-k-r-o-t-a-? --------------------------------- Mihin minun pitää allekirjoittaa? 0
(Aš) laukiu pinigų pervedimo iš Vokietijos. Mi-- o-o-an---n---sii-t-a S-k-----. M--- o----- p------------ S-------- M-n- o-o-a- p-n-k-s-i-t-a S-k-a-t-. ----------------------------------- Minä odotan pankkisiirtoa Saksasta. 0
Štai mano sąskaitos numeris. Tässä o- --lin-mer--i. T---- o- t------------ T-s-ä o- t-l-n-m-r-n-. ---------------------- Tässä on tilinumeroni. 0
Ar pinigai pervesti? Ov--k---a-at sa--une--? O----- r---- s--------- O-a-k- r-h-t s-a-u-e-t- ----------------------- Ovatko rahat saapuneet? 0
(Aš) norėčiau išsikeisti šiuos pinigus. M--ä---ht--s-n -ai---a ---- r-h-t. M--- t-------- v------ n--- r----- M-n- t-h-o-s-n v-i-t-a n-m- r-h-t- ---------------------------------- Minä tahtoisin vaihtaa nämä rahat. 0
Man reikia Amerikos dolerių. M-n- t-rv--s-n US-d--larei-a. M--- t-------- U------------- M-n- t-r-i-s-n U---o-l-r-i-a- ----------------------------- Minä tarvitsen US-dollareita. 0
Prašom duoti man smulkiomis kupiūromis. An-a-s-----o minull----eniä-s--e--i--? A----------- m------ p----- s--------- A-t-i-i-t-k- m-n-l-e p-e-i- s-t-l-i-ä- -------------------------------------- Antaisitteko minulle pieniä seteleitä? 0
Ar čia yra bankomatas? O-ko--ä---ä pa-kkia-tom-attia? O--- t----- p----------------- O-k- t-ä-l- p-n-k-a-t-m-a-t-a- ------------------------------ Onko täällä pankkiautomaattia? 0
Kiek pinigų galima pasiimti? K--nka--a--on r-haa-v-i------a? K----- p----- r---- v-- n------ K-i-k- p-l-o- r-h-a v-i n-s-a-? ------------------------------- Kuinka paljon rahaa voi nostaa? 0
Kokiomis kredito kortelėmis galima naudotis? M-tä-l---to-or-teja -ääl-- -o----ytt-ä? M--- l------------- t----- v-- k------- M-t- l-o-t-k-r-t-j- t-ä-l- v-i k-y-t-ä- --------------------------------------- Mitä luottokortteja täällä voi käyttää? 0

Ar egzistuoja universali gramatika?

Kai išmokstame kalbą, taip pat išmokstame ir jos gramatiką. Kai vaikai išmoksta savo gimtąją kalbą, tai nutinka automatiškai. Jie nepastebi, kaip jų smegenis išmoksta įvairias taisykles. Nepaisant to, jie savo gimtąją kalbą išmoksta nuo pat pradžių. Kadangi egzistuoja daug kalbų, egzistuoja ir daug gramatikų. Tačiau ar egzistuoja universali gramatika? Mokslininkai ilgą laiką bandė atsakyti į šį klausimą. Naujausi tyrimai gali suteikti atsakymą. Smegenų tyrėjai padarė įdomų atradimą. Jie paprašė eksperimento dalyvių studijuoti gramatikos taisykles. Tie dalyviai priklausė kalbų mokyklai. Jie mokėsi japonų arba italų kalbas. Pusė gramatikos taisyklių buvo visiškai išgalvotos. Tačiau dalyviai to nežinojo. Pasimokius, studentams buvo duodami sakiniai. Jie turėjo nustatyti, ar teisingi buvo tie sakiniai. Kol jie bandė tai nuspręsti, buvo analizuojami jų smegenys. Tyrėjai matavo jų smegenų aktyvumą. Taip jie galėjo sužinoti, kaip smegenys reaguoja į sakinius. Ir, pasirodo, kad mūsų smegenys reaguoja į gramatiką! Apdorojant kalbą, aktyvuojamos tam tikros smegenų sritys. Viena tų sričių yra Broko sritis. Ji yra kairiajame pusrutulyje. Kai studentai susidūrė su tikromis gramatikos taisyklėmis, ta sritis buvo labai aktyvi. Tačiau, kai jie mokėsi išgalvotas taisykles, aktyvumas žymiai sumažėjo. Tad gali būti, jog visos gramatikos sistemos turi tą patį pagrindą. Vadovaujasi tais pačiais principais. O tie principai gali būti mums įgimti…